Rytų Europos studijų centre kalbėjęs M. Kroenigas tikino, kad Kinija ir Rusija pastaruoju metu tapo pagrindiniu gynybos ekspertų ir politikos analitikų diskusijų objektu JAV. Pamažu persvarstomos gynybos strategijos, tariamasi su Europos partneriais, sukama galva, kaip neleisti Kinijai sugriauti nusistovėjusios demokratinių valstybių stiprybės, o Rusijai neleisti kišti savo trigrašio ten, kur nereikia.
„Daugelis ekspertų mato, kad Kinija yra nemenka grėsmė, nes ji turi beveik tokio paties didumo armiją, kaip ir JAV. Rusija, kaip jums žinoma, turi menkesnę ir smunkančią ekonomiką, nors karinis jos potencialas yra nemenkas. Daugelis Vašingtone mano, kad konfliktas su Rusija trumpuoju laikotarpiu yra daug labiau tikėtinas nei konfrontacija su Kinija. Rusija savo kaimynėms parodė, ką ji gali, todėl kyla klausimas, kokios yra Baltijos šalių ir Lietuvos pozicijos, kai mes kalbame apie JAV gynybos strategiją šiame regione“, – diskusijoje kalbėjo analitikas.
Anot jo, JAV nacionalinės gynybos strategijoje aiškiai suvokiama, kad Baltijos šalys yra regiono pakraštyje, taip vadinamojoje fronto linijoje. Tai yra paskutinis Vakarų ir NATO gynybos forpostas. Baltijos šalių gynybos strategija yra tai, ties kuo nemažai dirba JAV nacionalinės gynybos strategai. Analitikai įsitikinę, kad tiesioginės konfrontacijos tarp JAV ir Rusijos tikimybė yra maža, bet egzistuoja galimybė, kad Rusija gali taikytis į mažas NATO aljanso nares, o tai pažeistų aljanso vientisumą. Visgi reikia pripažinti, kad JAV strategai numato, jog Rusijos invazijos į mažąsias aljanso nares ar Kinijos invazijos atveju į Taivaną, amerikiečiams nebūtų lengva išstumti šių valstybių ginkluotąsias pajėgas iš užimtų teritorijų.
„Šis scenarijus, kai Rusija ar Kinija kėsinasi į mažas valstybes esančias pakraščiuose, šiuo metu JAV yra matomas, kaip nemenkas iššūkis. Per pastaruosius penkerius metus aš dalyvavau tuzine simuliacijų, stalo pratybų ir pasitarimų, kuriuose buvo nagrinėjama, kaip JAV ir kitos sąjungininkės turėtų reaguoti, apginti Baltijos šalis Rusijos agresijos atveju“, – sakė M. Kroenigas.
Tiesa, anot analitiko, kai buvo išleistas JAV nacionalinės gynybos komisijos raportas, jame buvo tam tikros kritikos. Raporte sakoma, kad puiku, jog yra suvokiama ir kalbama apie didžiųjų pasaulio politinių jėgų konfrontacijos galimybę, politinius iššūkius ir dabartinę situaciją pasaulyje.
„Visgi ten pasakyta, kad mes (amerikiečiai) neturime aiškaus veiksmų plano, kaip galėtume kariauti tokį karą. Ten taip pat rašoma, kad JAV kol kas neturėtų didelių galimybių kariauti tokį karą. Galbūt todėl šiuo metu Vašingtone daug svarstoma apie potencialaus karinio konflikto su Rusija veiksmų konceptus, dalykus, kurių reikia, kad mes galėtume „tvarkytis“ su Rusija ir Kinija“, – sakė analitikas.
Jis patvirtino, kad pasaulio tvarka ir pusiausvyra, kuri buvo pasiekta po 1990 metų, šiuo metu patiria iššūkių dėl Rusijos ir Kinijos kenkėjiškos veiklos. Rusija siekia sutrikdyti tą pusiausvyrą, o Kinija – tiesiog ją sugriauti, panaikinti tam tikrą status quo.
„Daugelis Vašingtone klausinėja savęs, o kas toliau? Tai, kad nusistovėjusi tvarka keičiasi, liūdina, bet tai jau tampa realybe. Tiesa ta, kad iššūkiai su kuriais mes susiduriame šiandien, yra didesni nei kada iki šiol, todėl reikia pergalvoti veiklos strategiją. Viena iš mūsų didžiausių stiprybių yra stiprių demokratinių valstybių aljansas ir bendrystė. Rusija ir Kinija yra po vieną, todėl aš nemanau, kad jos turi kokių nors galimybių laimėti prieš bent 30 turtingų pasaulio demokratijų aljansą“, – svarstė „Atlantic Council“ analitinio centro ekspertas.
Jis patvirtino, kad JAV ir NATO yra aiškiai pasakę, jog bet kokia hibridinė ar tiesioginė invazija į Baltijos šalis būtų invazija į vieną iš NATO šalių.
„Mes esame ne kartą matę, kaip slenkanti hibridinė grėsmė iš Rusijos gali virsti realiu konfliktu ir jei kada nors atsidurtume tokioje situacijoje būtume priversti naudoti jėgą tam, kad apgintume ajlanso nares. Žinoma, geriau būtų, kad to nereikėtų daryti, todėl aiškūs išankstiniai pareiškimai, atgrasymo taktikos yra ne ką mažiau svarbios. Trumpai ir aiškiai tai būtų karo veiksmas, kuris aktyvuotų penktąjį NATO straipsnį“, – tikino jis.
Anot analitiko, JAV prezidentas yra sakęs, kad norėtų geresnių santykių su Rusija. Tai būtų idealu. Pasigirsta nuomonių, kad JAV paskutiniu metu buvo kiek „minkšti“ Rusijos atžvilgiu, bet aš sunku sutikti. Jei pažiūrėtumėte, kaip vykdoma JAV politika Rusijos atžvilgiu, paaiškėtų, kad ji net „kietesnė“ nei, tarkime, Baracko Obamos laikais. Gynybos išlaidos NATO – padidėjusios, kariniai biudžetai šalies viduje – taip pat.
„Atlantic Council“ analitinio centro ekspertas užsiminė, kad JAV valdančiam elitui kyla nerimas ir dėl didėjančios Kinijos įtakos Europoje. Europos politikai sutinka, kad Kinija tampa nemenku „žaidėju“, o tuo pačiu ir problema:
„Dar prieš kelerius metus JAV ir Europos politikos ekspertai susirinkę kartu retai kalbėdavo apie Kiniją, o dabar tai yra bene pagrindinė diskusijų tema. Daugiausiai klausimų kyla dėl 5G interneto ryšio ir klausimo ar tai kelia pavojų Europoje ar ne. Mano nuomone, tai kelia gana didelį pavojų ir Europos šalys turėtų labai atidžiai žiūrėti į Kinijos 5G investicijas ir gal rinkis kitą, kad ir brangesnį kelią.“
