Vyriausybės pasiekimų knygelėje paprašytas įraityti pirmųjų metų įvertinimą Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga įrašė septynetą, o kiekvienos ministerijos darbui skyrė individualių pastabų.
Nepaisant klasės pirmūnų arba tiesiog stabiliai dirbančių ministerijų, S. Spurga mano, kad daugelis ministerijų dirbo chaotiškai, neišvengdamos ginčų.
„Matyt, tai yra užprogramuotas profesionalų Vyriausybės likimas, kadangi profesionalai negali spręsti, priimti didelių reformų, sprendimų, nes visada specialistas žino, kad yra įvairių nuomonių, įvairių aspektų ir vis dėlto turi būti labai tvirtas politinis vadovavimas, politinė linija, ko iš tikrųjų norima, o to ir pristigo“, - tv3.lt kalbėjo S. Spurga.
MRU docento teigimu, didžioji dalis Vyriausybės darbų vykdomi vos ne puolimo principu – staigiai paruošiant įstatymą, o tada jį priimant ir taip įžiebiant visuomenės aistras.
„Tarsi tai yra vienintelis būdas – gąsdinti visuomenę, ją šokiruoti ir tokiu būdu priiminėti sprendimus. Tai yra visiškai ne taip. Yra žinomi tie metodai, yra žinoma, kaip pateikti argumentus, kaip išanalizuoti, kaip suderinti interesus. Va šito visiškai nėra ir tai labai didelė ir apgailėtina bėda“, - pastebėjo pašnekovas.
Klasės dvejetukininkės – Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijos
Nors lūkesčiai aukštajam mokslui šiemet buvo išties dideli, o aukštojo mokslo reforma turėjo į šią sritį įnešti ilgai lauktų pokyčių, švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei proveržio pasiekti nepavyko.
„Čia pritrūksta aiškumo, yra iškeliami tokie prieštaringi tikslai. Vienu atveju sakoma, kad svarbiausias aukštųjų mokyklų skaičius, po to, kad skaičius tarnauja kokybei ir nėra labai svarbu, koks jis bus. Jeigu jūs pakalbėtumėte su aukštųjų mokyklų bendruomenėmis, dėstytojais, tai dauguma jų yra sutrikę ir nežinia, kas iš to išeis“, - kabėjo S. Spurga.
Tuo tarpu Kultūros ministerija šiemet taip pat iškėlė daug klausimų. Valdančiųjų prioritetas – kultūra, tačiau reikšmingų pokyčių kultūroje nesulaukėme.
„Keistas elgesys su ministerijos darbuotojais, kažkokie atleidimo lapeliai, neaiškios pertvarkos, Lukiškių konkursas... Tai prastas viešosios politikos vykdymo pavyzdys. Tai diskredituoja ir valdžią, ir pačią valstybę, kad politikai viena, ministerija – kita. Net liežuvis nesiverčia kaip nors įvertinti. O jokio proveržio, jokio dėmesio kultūrai neišgirdome“, - vertino S. Spurga.
Klasės pirmūnės – Susisiekimo, Užsienio reikalų bei Ūkio ministerijos
Nedaugžodžiaudamas S. Spurga teigia, kad Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijos dirbo patikimai ir dėl to sutaria daugelis. Neblogai galima vertinti ir Ūkio ministerijos darbą.
Klasės tylenės – Energetikos, Vidaus reikalų, Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijos
Per visus metus šios keturios ministerijos pasireiškė išskirtinai mažai. Gal tai reiškia stagnaciją, o gal tiesiog drovumą? S. Spurga atsako paprastai – jei šiose srityse negirdėti skandalų, gal ne viskas taip ir blogai.
„Jie mažai pasireiškė. Matyt, tie žmonės, kurie nėra tų sričių darbuotojai, jiems būtų sunku vertinti šitą darbą. Jeigu ten nevyksta skandalų, kažkokių išpuolių, gal viskas nėra taip ir blogai“, - teigė MRU docentas.
Tačiau S. Spurga išskiria žemės ūkio ministrą Bronių Markauską – šis, dar net nebūdamas ministru, buvo žymiai labiau pastebimas ir girdimas.
„Bronius Markauskas, kai jis buvo ūkininkas, Žemės ūkio rūmų atstovas, net buvo labiau pastebimas, turėjo minčių, iniciatyvų. Turbūt žemės ūkyje, ką turime, tą turime. Reikia tą plėtoti. Kažkokio didelio proveržio čia tikėtis neverta, svarbu surasti rinkas produkcijai. Kažkiek tai yra daroma“, - sakė pašnekovas.
Klasės užsispyrėlės – Sveikatos apsaugos ministerija
Šie metai sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai atnešė kaip niekada daug žinomumo ir žmonių pasipiktinimo ministerijos sprendimais. Alkoholio ribojimas, receptinių vaistų pokyčiai – šios ir kitos permainos nepavertė A. Verygos mėgstamiausiu ministru.
Tačiau S. Spurga mano, kad A. Veryga kryptingai vykdo tai, ką žadėjo anksčiau, tik renkasi pačius blogiausius įrankius.
„Viskas gal ir buvo daroma gerai, bet tai reikėjo daryti visiškai kitaip. Kovą su alkoholizmu reikėjo pradėti nuo visuomeninių iniciatyvų skatinimo, propagandos, prevencinių tam tikrų priemonių ir antru ešelonu įvesti kažkokius draudimus, bet kur kas geriau juos išaiškinti per tam tikrus etapus. <...> Negalima pasiėmus kūjį taip trankyti. Jeigu jis nori, tegul jis tranko tuo kūju, bet jis pats ir nukenčia“, - siūlė S. Spurga.
Taip pat reikėjo elgtis ir vaistais, sako MRU docentas, nes „betvarke su betvarke“ nepakovosi.
Klasės vidutiniokė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Vyriausybė ir valdantieji socialinius klausimus kelia kaip savo prioritetą. Nors ministras Linas Kukuraitis iš tiesų dirba ties užsibrėžtais tikslais, kol kas ryškių rezultatų dar nematyti.
„Socialiniai skirtumai didėja. Čia reikia labai gilių, taiklių reformų, tam tikro finansų perskirstymo, tvirto kelio, parodančio, kad šitas nesėkmingas procesas, žlugdantis valstybę, bus sustabdytas
Galim svarstyti dėl „vaiko pinigų“. Iš tikrųjų tai yra pradžia. Matyt, ji žengs į priekį. Mūsų problema yra ir demografinė, bet yra ir atskirties problema. Tai šitas žingsnis atskirties nemažina“, - sakė S. Spurga.
Klasės lepūnėlė – Krašto apsaugos ministerija
Krašto apsaugos ministerija – institucija, prie kurios darbo nelabai prisikabinsi, bet ir pagirti nelabai yra už ką. Anot S. Spurgos, darbai vyksta, tačiau bepigu jiems vykti, kai užtenka lėšų.
„Čia, matyt, tas ministras, kuris vykdo savo darbą. Labai gerai būti ministru, kai finansų augimas milžiniškas. Tai yra malonumas. Aišku, yra tam tikri pavojai, gali trykštantys lėšų fontanai kažkur ne ten nutekėti. Iki šiol jis susidorojo“, - kalbėjo S. Spurga.
Klasės peštukė – Aplinkos ministerija
Vienas reikšmingiausių šiųmetinių įvykių aplinkos srityje – miškų urėdijų reforma, sulaukusi daug ginčų, atgarsių ir miškininkų nerimo. Kaip pastebi S. Spurga, ministerija šią reformą vykdė išpuolio metodu.
„Net nesiimant vertinti, ar ji gera, ar bloga, iki šios dienos miškininkai gyvena nežinioje, kelia daugybę klausimų. Lietuvos žmonės, praėjus 27 metams nuo nepriklausomybės, nusipelnė, kad su kiekvienu iš jų būtų kalbama, jam paaiškinama, nupiešiama perspektyva, jeigu su juo nieko blogo nenorima daryti, jis turi būti tikras dėl to.
O ne taip, kad, jeigu nori sistemą reformuoti, turi žmogų apjuodinti, paskelti, kad čia korumpuoti, atsilikėliai, nesusitvarkantys. Ar tai būtų švietimas, ar miškininkai. Ir tada palaužę morališkai, mes juos reformuosime“, - svarstė MRU docentas.
Klasės rimtuolė – Finansų ministerija
Nors valdantieji išties nemažai kalbėjo apie reikšmingą ir plačią mokesčių reformą, žymesnių pokyčių taip ir nesulaukėme. S. Spurga pastebi, kad Finansų ministerija šiuo atveju išlieka konservatyvi ir turbūt laukia valdančiųjų politinės valios.
„Nemanau, kad Finansų ministerija gali, žvelgiant filosofiškai, daryti reformas. Jai nereikia. Ji skaičiuos pinigus ir juos paskirstys. Turi būti daug didesnė politinė valia, kad būtų nubrėžtos kažkokios reformos gairės. Tada Finansų ministerija sėkmingiausiai atskaičiuos ir įvykdys tai.
Čia nepaeksperimentuosi. Kas, buvo žadėta, kalbėta, visi matome, kad neįvyko. Net įvykus rinkimams naujoji valdžia dėstė gilios mokesčių reformos gaires, žadėjo ir diskutavo, nieko to neįvyko. Na, matyt, čia ne tik finansų ministro reikalas“, - sakė pašnekovas.
