Šiuo metu šalyje vidutinis gydytojų atlyginimas siekia apie 1400 eurų, slaugytojų – 730 eurų, neatskaičius mokesčių. 5,5 procento didindama paslaugų įkainius, Sveikatos apsaugos ministerija gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestį gydymo įstaigoms rekomendavo kelti 2016 bei 2017 metais.
„Valstybė neskyrė lėšų į mokos fondą, kurį galėtume naudoti tik atlyginimams. Nėra taip, kad davė tuos 28 milijonus. Mes tas lėšas gauname per paslaugas ir išskirstome atlyginimams. Kai paslaugų įkainiai didėjo 5,5 procentais, mūsų įstaiga gavo papildomų pajamų apie 4 procentus, tačiau tai neatitinka to prašymo, rekomendacijų padidinti atlyginimus. Be to, paslaugų gali mažėti, žmonių gali mažėti, ne už visas paslaugas mums apmoka ligonių kasos,“ - teigė Viktoras Meižis, Lietuvos gydytojų vadovų asociacijos pirmininkas, VšĮ „Druskininkų ligoninė“ vadovas.
Gydymo įstaigos klimpsta į skolas
Anot gydytojo, rekomendacijos didinti medikų atlyginimus įstaigas klampina į skolas.
„Mūsų pareiga yra išbalansuoti biudžete. Jį paskirstyti reikia ne tik atlyginimams, tačiau šiems mūsų ligoninėje skiriama net 82,5 procentai. O kur dar įranga, vaistai, irsta sienos, mašinos genda, patalynės plyšta, viskas į tai įeina. Žinau, kad kitos gydymo įstaigos net iki 92,6 procentų skiria atlyginimams,“ - kalbėjo V. Meižis.
Druskininkų ligoninės vadovas sako, jog siekiant suteikti kokybiškas paslaugas, reikia motyvuotų darbuotojų. Tad gydymo įstaigų vadovų pareiga – užtikrinti medikams normalų atlyginimą. Iš vidinių resursų jis buvo keliamas ir kai šalyje augo minimali mėnesinė alga.
„Minimalus atlyginimas šalyje didintas buvo 2 kartus, tai mes turėjome iš vidinių resursų taip pat didinti. Dabar sulaukėme rekomendacijų 8 procentais didinti atlyginimą. Taip mes užprogramuotai einame į minusų,“ - kalbėjo V. Meižis.
Ne vienodos finansavimo taisyklės
Lietuvos gydytojų vadovų asociacijos pirmininko nuomone, pokyčių riekia visoje sveikatos sistemoje, be to ir finansavimo taisyklės turėtų būti visiems vienodos.
„Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžiose įstaigose numatomos atskiros eilutės, minimalaus atlyginimo motorizavimui. Mums – niekas nenumatyta. 2009 metais, kai buvo sumažinti atlyginimai, ten numatyta eilutė, kad grąžinti, pas mus – ne. Vienom įstaigom, kurios papuola į minusą, padengia skolas valstybė ar ministerija, o mes, pavyzdžiui, kai pradėjau dirbti Druskininkų ligoninėje, turėjome 3 milijonų minusą ir kartu su savivaldybe išmokėjome šią skolą iš savivaldos resursų,“ - teigė V. Meižis.
Anot pašnekovo, siekiant pokyčių, riekia rimtų politinių sprendimų. Galbūt pakeisti ir požiūrį į nemokamas gydymo paslaugas.
„Per didelė našta valstybei užkraunama suteikti visas paslaugas nemokamai. Jeigu yra pinigų tik tiek, tad reikia pasižiūrėti, ką už juos galime suteikti. Žmonės bus nepatenkinti, tačiau reikia keisti požiūrį ir į ligą: kas tai yra? Dažnu atveju gydome senatvinius dalykus, kas yra ne liga. Sistema ne bloga yra pagal taip, kaip mus finansuoja, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, bet nėra sisteminio požiūrio ir atpirkimo ožiai gaunasi įstaigų vadovai,“ - kalbėjo V. Miežis.
Medikai emigruoja į Vokietiją, Šveicariją bei Skandinaviją
Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovų teigimu, vienose ligoninėse galima uždirbti daugiau, kitose – mažiau. Tačiau dauguma jaunųjų medikų yra priversti dirbti per kelias gydymo įstaigas dėl paprasčiausios priežasties – kad užsidirbtų pragyvenimui.
„Pradėjus dirbti, pavyzdžiui, didžiųjų miestų gydymo įstaigose, vidutiniškai galima uždirbti nuo 500 eurų, ligoninėse. Alga didėja nuo budėjimų skaičiaus, bet kas norėtų dirbti ar eiti pas gydytoją, kuris 12 parų budėjęs? Todėl dauguma ruošiasi emigracijai. Dabar atėjo ta karta studentų, kurie mokėjo patys už savo studijas, tad vargu ar jie norės dirbti už tą atlyginimą, kurį jiems siūlys valdžia.“ - kalbėjo Simona Stankevičiūtė, Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkė.
Anot pašnekovės, jaunieji medikai emigruoja į Vokietiją, Šveicariją, Jungtinę karalystę, jų laukia ir visos Skandinavijos šalis.
Apie galimybę likti gimtinėje ir prisijungti prie mažesnių miestų gydymo įstaigų svarsto maža dalis studentų.
„Mediciną studijuojama Vilniuje arba Kaune. Jei rezidentūros metu taip pat likai čia mokytis, tad baigus mokslus tau jau 30 metų. Dauguma jau sukuria šeimas, pasiima paskolas ir sunku būtų savo antrai pusei paaiškinti, kad kelkimės gyventi į mažesnį miestelį, nes man ten reikės gydytoju dirbti,“ - pasakojo S. Stankevičiūtė.
Tuo tarpu Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos Augustinienės teigimu, žmonės jau sunerimę sparčiai mažėjančiu medikų skaičiumi Lietuvoje.
„Gydytojų tuoj nebeliks. Lukiškių poliklinikos sužinojau, kad išėjo 3 medikai. Neatlaiko kriūvo. Jeigu jiems per 8 darbo valandas numatyta priimti 26 pacientus, o jie turi apžiūrėti po 40. Ir ką jau kalbėt apie atlyginimus, kur kai kurie uždirba tiek, kiek valytojai? O kai didina algas, tai daro mūsų, pacientų sveikatos sąskaita. Ministerija spaudžia kelti algas, bet neprideda iš ko. Juk dėl to tie medikai ir išvyksta,“ - kalbėjo V. Augustinienė.
