Antradienį vykusiame posėdyje, komisijos nariai klausėsi Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų ir Centrinės projektų valdymo agentūros atstovų paaiškinimų dėl minėto projekto įgyvendinimo. Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrė Kristina Garuolienė posėdyje užsiminė, kad už minėtą projektą buvę atsakingi specialistai nebedirba, tačiau neatskleidė, dėl kokių priežasčių.
Rastų trūkumų – gausybė
Bene daugiau priekaištų matoma dėl šiuo metu veikiančios e. sveikata sistemos nepakankamo ir neefektyvaus veikimo. Be to, akivaizdu, kad rengiant Lietuvos e. sveikata projektą, nebuvo pakankamai atsižvelgta į Lietuvos gydymo įstaigų poreikius, galimybes, šios sistemos pritaikymą įstaigų reikmėms, bei sistemos dalių tarpusavio sąveiką ir integravimo į regionus galimybes.
Auditą atlikusi Valstybės kontrolė konstatavo, kad sukurta e. sveikatos sistema veikia ne visu pajėgumu, e. sveikata sistemos kūrimo etapu nedalyvavo asmenys, būsimi sistemos naudotojai, todėl sistema yra biurokratizuota, nepatogi naudojimui; nebuvo apmokyti galimi e. sveikata sistemos naudotojai ja naudotis; ne visi planuoti ir finansuoti plėtros rezultatai pasiekti ir pamatuojami; trūksta e. sveikatos sistemos kokybinių rodiklių; planuojami įgyvendinti nepasiteisinantys telemedicinos sprendimai; neužtikrintas nacionalinių ir regioninių projektų koordinavimas, dubliuojamas finansavimas panašius sprendimus realizuojantiems regioniniams projektams; už informacinės sistemos palaikymą su VĮ Registru centru atsiskaitoma be pagrįstos informacijos, neįsitikinus atliktų darbų kokybe; neįgyvendintos visos visaverčiam informacinės sistemos veikimui reikalingos tarpusavio sąsajos ir kt.
Šis projektas įgyvendinamas nuo 2005 m. ir turėjo pacientų duomenų skaitmenizavimui: ligos istorijos įrašams, receptams, pacientui skirtam gydymui, atliktų tyrimų rezultatams ir kt. Buvo planuojama galimybė keistis šiais duomenimis tarp gydymo ir kitų susijusių įstaigų.
Projektas planuotas įgyvendinti trimis etapais, tačiau, kaip paaiškėjo, pirmieji du bandymai sveikatos apsaugos paslaugas perkelti į elektroninę erdvę, nors buvo išleisti pinigai (viso 9 836 232 eurų), nebuvo įgyvendinti, todėl 2011 m. buvo nuspręsta kurti naują e. sveikata sistemą. Trečiajame etape, 2015 m. pabaigoje, investavus 30 773 359 eurų, buvo sukurta Lietuvos e. sveikatos sistema, kuria naudojamasi pasyviai. Šiuo metu yra siekiama vykdyti ketvirtą e. sveikata įgyvendinimo etapą, kuris, planuojama, pareikalaus virš 28 milijonų eurų.
Atsakomybę prisiėmė - išėjo iš darbo
Posėdyje dalyvavusi SAM viceministrė Kristina Garuolienė pasakojo, kad kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl tyrimo, bet jis nebuvo atliktas, nematant pagrindo. Komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius viceministrės paklausė, kad atsakingi už tai, kad be pagrindo buvo atlikti mokėjimai Registrų centrui.
„Už paskutinį etapą atsakingi asmenys, nebedirba. Šiuo metu situacija tokia, e. sveikatos skyriaus vadovas nebedirba, kaip ir keli kiti pareigūnai“, - tą patį viceministrė pakartojo ir komisijos nariui Rimantui Dagiui į jo klausimą, kas gresia atsakingiems.
„Valstybės kontrolė pasakė, kad be konkrečios priežasties mokami pinigai. Kartojamas klaidas įvertinti turėtų kažkas. O tas kažkas - ministerijos atsakingi žmonės, kurie priėmė eilę sprendimų. Nors buvo skelbiama, kad nėra pažeidimų, gaudavome nuolat raštus. Žmonės dirba blogai, tai ministerija kaip nors tai įvertina?“, - klausė R. Dagys.
Viceministrė tik pakartojo: „nebedirba juk jie“. Jis priminė, kad šis klausimas ir problema buvo užfiksuota ir aptarinėjama jau nuo 2008 m., kuomet Valstybės kontrolė rado trūkumų.
Ministerijos planuose ir užmačiose yra numatyta e. sistemos projektą iš Registrų centro atiduoti Valstybinėms ligonių kasoms. K. Garuolienės teigimu, manoma, kad pastarųjų paslaugos, tvarkant duomenis, bus pigesnės. Deja, paskaičiavimų ir numatytų kaštų ar palyginimo viceministrė negalėjo pateikti, esą, tai dabar skaičiuojama.
Ji atmetė ir užsienio šalyse sukurtų sistemų pritaikymą Lietuvoje, nes toks variantas būtų kelis šimtus kartų brangesnis. „Viena pagrindinių problemų, stringanti Registrų centro bazė. Viena iš klaidų buvo atiduoti kitai institucijai kurti“, - tikino K. Garuolienė.
Regis, milijoniniai sprendimai atsipirko išėjimu iš darbo.
Kas prižiūrėjo pinigų naudojimą?
Remiantis gydytojų apklausomis, dabartinė e. sistema nepalengvino, o apkrovė medikus papildomu darbu rašant el. receptus. Komisijos posėdyje dalyvavęs ministro patarėjas Audrius Daunoravičius tikino žinąs ir aplankęs ne vieną gydymo įstaigą, kurioje ši sistema veikia be didelių trukdžių.
Po jo pasisakę Centrinės projektų valdymo agentūros atstovės nurodė, kad jos dirba su projektais, kurie finansuojami iš ES struktūrinių fondų. Jie stebėjo ir visus etapus e. sistemos kūrimo, tačiau tik dalis, kurios finansuotos iš ES lėšų. Kas prižiūrėjo kitą pinigų įsisavinimo ir naudojimo dalį, neaišku. Tad kam ir atsakomybę prisiimti reikėtų?
Visgi, agentūros atstovės nurodė, kad po vieno etapo užbaigimo, praėjus metams, atliko analizę, vertinant bendrą funkcionalumą. Ir tada buvo nustatyta, kad situacija nėra gera, todėl jie signalizavo apie tai. Tirta buvo ir tai, kaip veikia sistema, kas ir kiek naudoja, tie duomenys taip pat nebuvo džiuginantys.
Spalio pradžioje Seime vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto vykusiame posėdyje Aurelijus Veryga pristatė Lietuvos gyventojų sveikatos sistemos ir sveikatos būklės apžvalgą. Ministro pateiktame pristatyme nurodyta, kad elektroninių receptų per pirmus du 2017 m. mėnesius buvo parašyta beveik 340 tūkst., o el. dokumentų beveik milijonas per tą patį laikotarpį. Tačiau ir tame posėdyje dalyvavę gydymo įstaigų vadovai neslėpė kritikos e. sistemai.
Anaiptol, posėdyje viceministrė prabilo apie tai, kad reikėtų įvertinus klaidas, sistemos kūrimo imtis nuo nulio. Tai privertė suklusti komisijos narius ir reikšti aiškų nepasitenkinimą. Ketvirtadienį komisijos posėdyje Seime dalyvaus ir SAM ministras Aurelijus Veryga, kuris, pasak V. Gailiaus nebus prašomas aiškintis dėl praeities klaidų, o kalbės kaip gerinti ateitį.
„Vertinti šiandienos pasiaiškinimus, pats nenoriu. Komisija iki gruodžio mėnesio pateiks savo išvadas“, - portalui tv3.lt sakė V. Gailius. Jis tikino, kad atstovų mintys ir pasiteisinimai mažų mažiausiai atrodė keisti.
