Viešbutyje, įsikūrusiame šalia Vilniaus stoties, buvęs Jedinstvo lyderis Valerijus Ivanovas demonstruoja iš Maskvos atvežtas Ribentropo-Molotovo pakto kopijas, kurias studijuoja šnipinėjimu Rusijai kaltinamo Algirdo Paleckio sekėjai.
Rusija jau nebeneigia šių pakto slaptųjų protokolų, kuriais Sovietų sąjunga ir Hitlerio Vokietija pasidalijo Rytų Europą. Lietuvai švenčiant Baltijos kelio 30-metį, Rusijos ambasadorius mėgina teisinti ant slaptųjų protokolų sudėtus Sovietų Sąjungos vadų parašus.
„Sovietų ir vokiečių nepuolimo susitarimo sudarymas Sovietų Sąjungai tapo rūsčia būtinybe, privalomu ir itin sunkiu sprendimu. Jis buvo priimtas per labai trumpą terminą, kai paaiškėjo trišalių derybų nerezultatyvumas ir vis realesnis darėsi Vokietijos suartėjimas su Prancūzija ir Didžiąja Britanija“, – sako Rusijos ambasadorius Aleksandr Udalcov.
Tokią poziciją Kremlius pastaruoju metu siekia kuo plačiau pristatyti Rusijoje ir užsienyje. Vilniuje šio darbo ėmėsi Rusijos ambasadorius, kurio klausosi buvęs Jedinstvo lyderis Ivanovas, šnipinėjimu įtariamo Algirdo Paleckio sekėjai bei keletas sovietų pusėje kariavusių veteranų ir jų artimųjų.
Seimo narys Arvydas Anušauskas pastebi, kad Rusija yra suinteresuota perrašyti karo istoriją.
„Minint antrojo pasaulinio karo pradžią, Rusijai labai aktualu perrašyti bent šitą karo pradžią, nes kažkokiu būdu iš okupantų jie nori pasidaryti išvaduotojais. Nors visi supranta, kad tą vaidmenį jie pergyveno 1939-1940 m., o mūsų atveju – iki pat 1990 m.“, – teigia konservatorius A. Anušauskas.
Tarp atėjusių paklausyti Kremliaus propagandos – ir pensininkus atstovaujanti Grasilda Makaravičienė. Tačiau garbaus amžiaus moteris turi pasiteisinimą, kodėl dalyvauja šiame propagandiniame Kremliaus renginyje, kuriame atsisakė dalyvauti Lietuvos istorikai.
„16 divizijos karo veteranai yra mūsų organizacijos sudėtyje jau daug metų. Jie mane šiandien pakvietė. Tiek žuvo mūsų žmonių 16 divizijoje, vadovauja gerb. Deksnys. Atėjau pasiklausyti ir pagerbti“, – kalba Pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė G. Makaravičienė.
Kremliaus inspiruoto renginio dalyviai prieš tai sukėlė sąmyšį prokuratūroje – atėjo protestuoti prieš šnipinėjimu įtariamo Algirdo Paleckio suėmimą. Be to, dalyviai gina ir seimūnę Rozovą, kuriai gresia nemalonumai dėl bendravimo su Rusijos šnipais.
„Jei jis (Algirdas Paleckis – aut. past) tarnavo rusams, tai jie patys sugeba pasiskaityti laikraščius, padaryti išvadas. Už ką žmogų sodinti? Prokuratūra nepaaiškina“, – sako piketuotojas Donatas Šulcas.
„Rozovos atvejis yra panašus. Nėra nusikaltimo, bylos, bet dėl galimų blogų draugų. Čia yra etikos dalykai“, – mano piketuotojas Giedrius Grabauskas.
„Neatmesčiau galimybės, kad tai koordinuota akcija. Neabejoju, kad dėl Paleckio bylos yra iš Rusijos pusės bandymų aiškintis, kokia situacija, galbūt koordinuoti veiksmus. O jų mintis – neva įvilkti į žmogaus teisių rūbą“, – mano konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Po protesto prie prokuratūros šie piketuotojai patraukė dar ir prie Prezidentūros, tačiau, aplink pasivaikščioję, savo plakatų nusprendė nebeišsitraukti ir nuvyko į susitikimą su Rusijos ambasadoriumi.
