Marsaeigis „Curiosity“, tirdamas Marso grunto cheminę sudėtį, padarė istorinės reikšmės atradimą, pranešė NASA mokslininkai. Ką būtent marsaeigis atrado, kol kas neskelbiama. Manoma, kad „Curiosity“ cheminė laboratorija grunto mėginyje galėjo aptikti organinių medžiagų.
„Curiosity“ misijos mokslinis vadovas Johnas Grotzingeris žurnalistams pranešė, kad marsaeigio mokslinio instrumento SAM (Sample Analysis at Mars) atliktas Marso paviršiaus grunto tyrimas atskleidė „stulbinamą“ dalyką, skelbia „CBS News“. Mokslininkas atsisakė patikslinti, kokie yra šio tyrimo rezultatai. SAM skirtas cheminei Marso grunto mėginių analizei.
Pasak J. Grotzingerio, siekiant išvengti net ir mažiausios klaidos ar netikslumų galimybės, tyrimas bus kelis kartus pakartotas, o galutiniai rezultatai turėtų būti paskelbti po kelių savaičių.
„Šie duomenys turėtų patekti į vadovėlius. Jie iš tikrųjų atrodo labai įdomūs“, – sakė J. Grotzingeris. Pasak apžvalgininkų, prieš paskelbdami apie svarbų atradimą Marse NASA „Curiosity“ programos mokslininkai nori apsidrausti. Jie visai neseniai pateko į keblią padėtį, kai SAM instrumentas, atlikęs pirminius Marso atmosferos sudėties tyrimus, nustatė, kad prie planetos paviršiaus esama metano. Metaną Žemėje išskiria gyvi organizmai.
Tačiau vėliau paaiškėjo, kad SAM cheminę laboratoriją galėjo suklaidinti iš Žemės „parsivežta“ tarša. Mokslininkai mano, kad SAM kameroje galėjo likti Žemės oro, todėl tyrimo rezultati buvo atšaukti, o pats tyrimas pakartotas. Pakartotiniuose Marso oro tyrimuose metano jau nebuvo aptikta.
Apžvalgininkai spėja, kad „istoriniu atradimu“ gali būti Marso paviršiaus mėginiuose aptiktos organinės medžiagos. Įdomu, kad mikrobiologinės gyvybės požymių prieš 35 metus Marse aptiko NASA kosminiai aparatai „Viking-1“ ir „Viking-2“. Tada tokie Marso grunto tyrimo rezultatai labai nustebino mokslininkus, tačiau galiausiai buvo prieita išvada, jog eksperimentas buvo klaidingas. Pernai iš naujo „Viking-1“ ir „Viking-2“ biocheminių eksperimentų duomenis išanalizavę JAV mokslininkai konstatavo, kad „Vikingai“ iš tikrųjų galėjo Marse užfiksuoti organines medžiagas, tačiau prielaidos apie galimą gyvybės atradimą Marse prieš 35 metus plačiau nekomentavo.
