Vos tik Seimas atmetė Laisvės premijos kandidato Vytauto Landsbergio pavardę, pasipylė pasipiktinimo banga.
Vieni siūlė išvis daugiau niekada niekam Laisvės premijos neskirti.
Antri kritikavo šį Seimą, kad šis nesugebėjo perlipti per savo ambicijas ir trumparegystę. Kad šio Seimo, o ir viso Lietuvos politinio elito yra tokia žema politinė kultūra, kad save gerbiantiems žmonėms netgi gėda pražygiuoti Seimo koridoriais.
Tretieji apskritai koneveikė Seimo narius, darbiečius ir socdemus, kad štai jie - Lietuvos pardavėjai. Parduotų Lietuvą nė neatsigręždami atgal ir vardo nepaklausę.
Klausimas jautrus, kaip ir visa Lietuvos istorija.
Laisvės premija yra skiriama sausio 13 –ąją. Kitąmet – jau 25 –osios sausio 13-osios metinės. Labai simboliška, kad Laisvės premijos komisija pasiūlė šią premiją skirti Vytautui Landsbergiui.
Bet labai suprantama, kodėl šis Seimas šią kandidatūrą atmetė.
25 metai naujausios Lietuvos istorijos tomis baisiomis naktimis įsitvirtino, tačiau gyvenimas nesustojo ir dvidešimtpenkmetis buvo lygiai toks, kuris atvedė iki šio antradienio.
Pradėkime nuo to, jog iš socdemų vienintelis, kuris balsavo už Laisvės premijos skyrimą Vytautui Landsbergiui, buvo Gediminas Kirkilas. Bardami Seimo socdemus ir darbiečius, dabar daug kas jį giria: bent Kirkilas, vienintelis šaunuolis, dar turi ir supratimo, ir garbės.
Bet mažiau nei prieš savaitę Laisvės premijos komisijos pirmininkė Irena Degutienė iš tribūnos garsiai pasakė, kad G.Kirkilas ir buvo tas komisijos narys, kuris nutekino informaciją Seimui apie kitus, galimus šios premijos gavėjus. Ir kad be V.Landsbergio, dargi buvo ir Prezidentas Valdas Adamkus. O G. Kirkilo skundus apie Komisijos darbo metodus, neva V.Landsbergio oponentams nebuvo palankiai sudarytas komisijos darbo grafikas, jau transliavo ne pats G.Kirkilas, žinoma, o jau kiti socdemai. Algirdas Sysas ir Artūras Skardžius.
Sakot, darbiečiai net privalomą balsavimą sugalvojo prieš V.Landsbergį? Tai žinoma. Būtų keista, jei darbiečiai, nulenkę galvas prieš Nepriklausomybės vedlį, dabar balsuotų už garbingą apdovanojimą politikui, kuris Darbo partiją laiko Lietuvos išdavikų partija. Nežinau, kokios politinės kultūros lygmens jums reikia, kad Viktorą Uspaskichą ne šiaip lyderiu, bet tikru lyderiu, laikantys ir jo paliepimus vykdantys žmonės manytų, jog V.Landsbergiui verta įteikti šį apdovanojimą.
Sakot, ir socdemai balsavo prieš?
O dabar apsisukite ratu ir paklauskite, kiek konservatorių ir liberalų būtų balsavę už Laisvės premiją ar bet kokią kitą premiją apie Lietuvą Algirdui Brazauskui, kad ir po mirties, net jei socialdemokratai kruopą po kruopos skrupulingai surinktų visus įrodymus, jog jis to vertas.
Net jei šiuokart, šios sausio 13-osios minėjimo proga, V.Landsbergis atrodo daug kam pati tinkamiausia kandidatūra ir kitos kandidatūros čia tikrai ne prie ko, dešinieji niekada nepritartų socdemams, kad A.Brazauskas vertas nors mažyčio medaliuko.
G. Kirkilas kaip senas lapinas, užviręs katilą diskusijų, kurios pavirto dar vienu neapykantos pliūpsniu V. Landsbergiui, dar kartą supriešino ir taip gana sunkiai vienas kitą galinčius ištverti, bet neabejotinai daug Lietuvai padariusius politikus, V.Landsbergį su V.Adamkumi, ir galiausiai paliko be apdovanojimo pirmąjį, balsavo kitaip, nei jo partija.
Gudriai jis čia. V. Landsbergis juk pralaimėjo, o jis išlaikė savo veidą.
Kaip ir Algirdas Butkevičius, kuris kitą dieną iš komandiruotės pareiškė, kad būtų balsavęs kitaip, nei jo partiečiai.
Gal jis balsuoja kartais kitaip, bet vadovauja tokiai partija, kurios vienas narių, ir ne paskutinis, Artūras Skardžius, iš tribūnos šaukia, jog V.Landsbergis nevertas Laisvės premijos jau vien todėl, kad Sausio 13 - ąją jis nepranešė, jog ant beginklių žmonių jau važiuoja sovietiniai tankai, o jie testovėjo prie laužo su pagaliais.
Sakot, Seimo politinė kultūra?
Tai yra Lietuvos atspindys. Socdemai, net nepaisant valdžios išbandymų, yra viena populiariausių partijų. O jos lyderis, Algirdas Butkevičius, kol kas ir lig šiol yra tas, kuriam ne bet kuris gali mesti pirštinę.
Beje, Naujoji Sąjunga, kurios buvęs lyderis Artūras Paulauskas dabar sėdi pas darbiečius, o Artūras Skardžius, pas socdemus, kaip beje, ir visas kitas buvęs aktyvas, iš tikrųjų juk susikūrė ant tuomet visai neseniai Lietuvoje įsikūrusio Viktoro Uspaskicho pinigų.
Viktoro Uspaskicho sąsajos su „Gazpromu“ tuomet buvo dar tiek šviežios, kad jis nedrįso rodytis viešai, o A.Paulauskas nedrįso viešai apie tai kalbėti.
O konservatoriai ir V.Landsbergis tuomet labai pasistengė padaryti viską, kad ši ir kitos partijos labai greitai rastų dirvą Lietuvoje pasisėti.
Jei iš tiesų mums reikia Laisvės premijos, ją turi skirti ne Seimas. Nes kai Seimas skiria premiją, tai – jau politika. O politika yra visokia. Ir čia šventų nėra nei vienoje pusėje.
