„Bazinės taisyklės yra Mastrichto kriterijai“, – pabrėžė finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kalbėdama apie parametrus, kurių turi laikytis valstybė, norinti įstoti į euro zoną.
Kalbėdama apie Europos Sąjungos (ES) finansinius dokumentus ir taisykles, kurios sąlygoja reikalavimus Lietuvos biudžeto planavimui bei vykdymui.
„Pirmoji yra prevencija, ar valstybės viešieji finansai tvarkomi tvariai ir ar yra visos prielaidos išvengti staigaus deficito padidėjimo, su kuriuo susidūrėme 2009 metais“, – sakė ji.
Ministrės teigimu, daugiau dėmesio bus skiriama išlaidų dinamikai, nes deficitas susidarė dėl netvarios išlaidų dinamikos, kurios negali atlaikyti pajamų svyravimai.
„Valdžios sektoriaus išlaidų augimas neturi ženkliai nukrypti nuo BVP augimo. Bet kokie išlaidų didėjimai turi būti paremti mokesčių didinimu“, – aiškino ji, kalbėdama apie ES reikalavimus.
Ministrė priminė, kad Lietuvos atotrūkis nuo Mastrichto kriterijų yra pakankamai didelis, o valstybėms narėms, kurios nesilaiko įsipareigojimų nedidinti deficito, gali būti taikomos tam tikros sankcijos. Anot jos, kai kurie Lietuvos rodikliai „prasilenkia su ribiniais parametrais, tačiau jei nerodo, kad formuotųsi makroekonominis disbalansas“. Vis dėlto, ministrės teigimu, rengiant kitų metų biudžeto projektą į tai reikia atkreipti dėmesį.
Ministrės teigimu, trečiadienį vyriausybės patvirtintoje Konvergencijos programoje numatoma, kad „Sodros“ deficitas per kelerius pastaruosius metus nuosekliai mažės, o bendras deficitas nedidės. Tačiau siekti, kad 2015 m. biudžetas atitiktų Mastrichto kriterijus (biudžeto deficitas neturi viršyti 3 proc. BVP), reikia nuosekliai, nes per vienus metus to padaryti nepavyks.
Jos atkreipė dėmesį, kad jeigu valstybė nesiima priemonių likviduoti perviršinį deficitą, ES gali imtis sankcijų, panašių į taikytų Vengrijai.
Kitų metų biudžetą pozicija ir opozicija rengs kartu?
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas priminė, kad kitų metų biudžetą pateiks dabartinė vyriausybė, o tvirtins jau naujai išrinktas Seimas. Todėl jis siūlė jau dabar sudaryti visų frakcijų atstovų darbo grupę, kuri dalyvautų ruošiant 2013 m. biudžeto projektą.
Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis pageidavo, kad Vyriausybė kuo skubiau pateiktų reikiamus dokumentus, kad būtų galima pradėti diskusijas dėl konstitucinių fiskalinės drausmės įstatymo sprendimų.
Seimo narys Vitas Matuzas teigė, kad „sudrausminimo politika, dėl kurios diskutuojama šalyse narėse būtų įgyvendinta“. Jis pritarė ir K. Glavecko pasiūlymui visoms politinėms jėgoms kartu dirbti rengiant kitų metų biudžetą.
Socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus teigimu, išėjimas iš finansinio sunkmečio bus ilgas, nes daugelis Europoje įprato gyventi lengvai.
Sprendžiant Lietuvos problemas jis ragino numatyti aiškias gaires, kaip naudoti ES pinigus – „toms programoms, kurios sukuria pridėtinę vertę“ bei spręsti, kaip sustabdyti emigracijos, nedarbo ir kitas skaudžias problemas.
