Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Seime Tomas Vytautas Raskevičius kreipėsi į susirinkusiuosius ir sakė, kad visos problemos prieštaraujantieji LGBT bendruomenei jų narius laiko ne žmonėmis, o problema.
„Ši problema pasaulio istorijoje buvo sprendžiama pačiais įvairiausiais būdais: mirties bausme, baudžiamaisiais įstatymais, elektros šoku, konversijos terapija. Dabar mes girdime, kad mūsų oponentai turi kitų idėjų, kaip reikėtų spręsti šias problemas: jungtinės veiklos sutartys, susitarimai dėl bendro gyvenimo, artimas ryšys.
Man atrodo, pagaliau atėjo laikas mažiau klausytis oponentų, o daugiau klausytis mūsų pačių apie tai, kokie yra mūsų bendruomenės poreikiai ir kaip tie klausimai turėtų būti sprendžiami. Ir aš kalbu ne tik apie tos pačios lyties šeimas, kalbu ir apie savo tapatybės ieškančius paauglius ir į visuomenės paraštes nustumtus translyčius žmones“, – penktadienį Seime kalbėjo T. V. Raskevičius.
Čmilytė-Nielsen: žmogaus teisėmis reikia rūpintis dabar
Diskusijoje dalyvavusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kėlė klausimus, ar aš tiesų reikia laukti ypatingos progos, „šiek tiek mistifikuoto visuomenės sutarimo, apie kurį šiandien kalba labai daug politikų“ tam, kad būtų kad kuo didesnė visuomenės dalis jaustųsi kuo saugiau. Šiuo atveju – LGBT bendruomenei priklausantys asmenys.
„Galbūt [reikia kalbėti] būtent tada, kai kausto nerimas dėl ateities ir ypatingai svarbu, kad kiekvienas iš mūsų jaustumėmės kuo saugiau su savo artimiausiais, mylimiausiais žmonėmis.
Su savo mylimu žmogumi žinodami, kad tiek mes, tiek mūsų partneris yra ir visuomenės gerbiami, pripažįstami, kad teisės yra nekvestionuojamos. Aš matau tik vieną atsakymą: geriausias laikas rūpintis žmogaus teisėmis yra dabar, nes daugelį dalykų, kuriuos mes turėjome padaryti anksčiau, mes nesame padarę“, – kalbėjo ji, pridurdama, kad sprendžiant žmogaus ir mažumų problemas yra stiprinama dauguma.
„Kadangi dauguma žmonių, esančių visuomenėje, kurių teisės yra apgintos, ji nuo to tik didėja. Iš esmės visi argumentai, kurie mėgina permesti tuos sprendimus į tolimesnę ateitį, man rodosi, neišlaiko tos paprastos, elementarios ir laba banalios kritikos“, – sako Seimo primininkė.
Atsakydama į klausimą, ar pavyks LGBT bendruomenės teises apginti artimiausiu laiku, ji nurodė, kad jis dar yra „atviras klausimas, nes tai yra sunkus procesas“.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako besivilianti, kad greitu metu pokyčiai ateis į Seimą ir dėl žmogaus teises ginančių klausimų bus rastas lengvesnis sutarimas.
„Kalbėti apie lygybes globaliai yra gerai ir to reikia, todėl lyderių, politikų darbas čia yra labai svarbus. Sakyti, kad Partnerystės įstatymas turi būti priimtas – yra sąlyga. Normalus Partnerystės įstatymas, ne tik Civilinė sąjunga. Dabar nėra balsų Seime lygiateisiškam, vakarietiškam Partnerystės įstatymui, bet bus“,– sako A. Armonaitė.
„Jūs padarėte mus atpirkimo ožiais“
Su moterimi sukūrusi šeimą žmogaus teisių aktyvistė Jugnė Jūnė Jonušaitė diskusijoje juokavo, kad apsilankymas istorinėje Seimo salėje su suplėšytais džinsais jos močiutę šokiruotų labiau nei faktas, kad ji savo asmeninį gyvenimą pasirinko kurti su kita moterimi.
Graudindamasi ji antrino T. V. Raskevičiaus išsakytioms mintims, kad dalis sprendžiamąją galią turinčių politikų į LGBT bendruomenei priklausančius asmenų nelaiko žmonėmis.
„Jie nemano, kad aš esu lygiavertė pilietė kaip ir kiti Lietuvos piliečiai“, – pridūrė J. J. Jonušaitė.
Sunkiai rinkdama žodžius aktyvustė prieštaraujantiems Partnerystės įstatymui politikams pasiuntė žinutę: „Jūs padarėte mus atpirkimo ožkomis ir ožiais, jūs padarėte, kad Partnerystės įstatymas taptų taikiniu, į kurį kas norėjo, tas galėjo mesti pyktį, kuris buvo prisigeneravęs dėl visai kitų dalykų vykstančių visuomenėje“.
Amerikos lietuvis paragino kitus homoseksualus atsiskleisti
Savo homoseksualumą atskleidęs tik perkopęs 38 gyvenimo metus, Amerikos lietuvis, advokatas, gyvenantis Jungtinėse Valstijose Auris Jarašūnas diskusijoje rodė lietuvišką pasą kartu su vestuviniu žiedu ant piršto.
„Aš esu susituokęs su vyru. Taip išėjo, nes turiu Amerikos pasą. Man labai smagu, kad kai sutuoktinis stovi šalia, lietuvišką pasą paduoti taip, kad matytųsi mano žiedas“, – pasakojo jis.
Jis taip pat pridūrė, kad Vilniuje yra labai daug jo draugų gėjų, kurie nusprendė neatskleisti savo lytinės orientacijos dėl tam tikrų priežasčių. Tačiau, pasak jo, tą būtina padaryti, kad žmonės žinotų, kad homoseksualūs žmonės egzistuoja.
Manė, kad dėl orientacijos tėvai išmes iš namų
Translytė Rapcė diskusijoje pasakojo, kad nuo pat vaikystės turėjo lyties problemų ir negalėjo suprasti – kas su ja negerai.
„Aš niekaip negalėjau savęs įsivaizduoti kaip berniuko. Man tikrai buvo labai keista, nes aš niekur nemačiau tokių žmonių kaip aš. Aš visad galvojau, kodėl aš išsiskiriu, kodėl aplinkui nėra tokių žmonių. Atsimenu, kai ėjau į darželį, dėl to išskirtinumo patyriau labai daug patyčių. <…> Pavyzdžiui, iš manęs buvo išsišaipiusi mergaitė, kad aš dėvėjau karoliukus, nors tai atrodė visai normalu“, – pasakojo ji, pabrėždama, kad vaikystėje net ir nežinojo, kas yra translytis žmogus.
„Aš tuo metu labai bijojau pasakyti visiems, kad esu mergaitė, nes labai bijojau, kad mane atstums, sakys, kad čia nenormalu“, – sakė ji.
Prie neigiamų komentarų ji sako pripratusi greitai, o būdama 12 metų suprato, kad patinka vaikinai. Translytė mergina nurodė, kad apie tai bijojo pasakyti tėvams, nes manė, kad ją išmes iš namų.
„Jiems tiesiog reikėjo laiko, buvo labai sunku“, – kalbėjo ji.
Vyks eitynės „Už lygybę ir taiką“
Šeštadienį vyksiančiose „Baltic Pride“ eitynės organizatoriai tiksi sulaukti 10 tūkst. dalyvių, išvengti galimų provokacijų.
„Su dešimt autobusų važiuosime nuo Bernardinų sodo per Lukiškių aikštę, pasuksim į J. Tumo-Vaižganto gatvę ir judėsim iki Baltojo tilto“, – sako Lietuvos gėjų lygos (LGL) pirmininkas Vladimiras Simonko.
„2019 m. patirtis parodė, kad visiems reikėjo muzikos, todėl nutarėme jos pridėti šįkart tris kartus daugiau. Todėl manau, kad ši eisena bus spalvinga ir pakankamai garsi. <…> Kai mes pasieksime pievą prie Baltojo tilto, visa tai vainikuos didžiulis koncertas, kurį darome kartu su „M.A.M.A.“ apdovanojimais. Tai bus nemokamas koncertas, kuriame bus daug siurprizų scenoje“, – pridūrė jis.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai praneša, kad eitynėms iki 10 tūkst. žmonių leidimas išduotas 14-16 val. Informuojama, kad koncerto prie Baltojo tilto pradžia – 18–22 val.
Kaip sako renginio organizatorius V. Simonko, šių metų „Baltic Pride“ šūkis yra „Eitynės už lygybę ir taiką“. „Tai bus leitmotyvas, kad mes solidarizuojamės su mūsų kaimynais ir su mūsų LGBT bendruomene Ukrainoje“, – kalbėjo jis.
Vilniečius ir sostinės svečius birželio 4 d. pasitiks ir daugelis kitų siurprizų: Vilniaus savivaldybė sutiko apšviesti pagrindinius tiltus vaivorykštės spalvomis, o Gedimino prospekte bus matomi šviesoforai su dviem berniukų ir dviem mergaičių atvaizdais.
V. Simonko teigimu, 2019-ieji metai Vilniuje parodė, kad eitynėms be incidentų yra įmanomos, todėl tikisi, kad šie metai irgi bus tokie patys. Jis taip pat sukritikavo ir pernai metų Kauno miesto savivaldybės poziciją dėl „Kaunas Pride“.
„Pasirodo, kad ne visi miestai yra pakankamai draugiški LGBT bendruomenei. Tai yra parodymas, kad ten dar yra ką padaryti, nes tai tikrai nelabai svetingas miestas LGBT žmonėms. Todėl kauniečius, kurie negalės pilnai pasidžiaugti Kaunu, kviečiame į Vilnių pamatyti to, kas gali būti kiekviename Lietuvos mieste“, – sako V. Simonko.|
Kam ERZINTI kitos valstybės piliečius?
Dabar jau liga isisenejo reikalingas greitas ir neatideliotinas gydymas psixuskeje.
