„Pastaruoju metu gaunu daug skundų dėl to, kad gyventojai susiduria su nesąžiningais būsto administratoriais, sudėtinga atsisakyti kai kurių administratorių paslaugų, administratoriai labai dažnai pateikia sąskaitas, kur gyventojai nesupranta, dėl ko turi apmokėti.
Kitą vertus, savivaldybės, konkrečiai Vilniaus, sako, kad turi per mažai svertų kontroliuoti administratorius ir gaunasi taip, kad gyventojai skundžiasi savivaldybių nepakankama kontrole, o savivaldybės baksnoja pirštu į ministeriją dėl neveikimo šioje srityje“, – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje kalbėjo jo pirmininkė, konservatorė Aistė Gedvilienė.
Pasak jos, didžiausios problemos – Vilniaus miesto savivaldybėje, konkrečiai su įmone „Mano būstas“.
„Šis administratorius labai dažnai naudojasi įvairiomis spragomis ir yra sunkiai nusikratomas, jeigu žmonės jo nepageidauja“, – pasakojo A. Gedvilienė.
Ji apgailestavo, kad nors Vilniaus savivaldybė teikia pasiūlymus problemai spręsti, jų nagrinėjimas nusikelia į rudens sesiją.
Gyventojams tenka mokėti dvigubas sąskaitas
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėja Gabriela Kuštan pasakojo, kad visų šalies savivaldybių atstovų apklausa parodė, kad pagrindinė problema – pasikeitus administratoriams, anksčiau namą administravusi įmonė pilnai neperduoda valdymo naujajam administratoriui, ar tai būtų įmonė, ar pati namo bendrija.
Pasak jos, tuomet gyventojams tenka mokėti dvigubas sąskaitas – tiek naujajam namo valdytojui, tiek senajam.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) vyresnioji patarėja Rita Kuštan pasakojo, kad pagal gaunamus gyventojų skundus, daugiausiai nusiskundimų tarnyba sulaukia dėl administratoriaus atliekamų papildomų darbų, kurie nėra įtraukti į eksploatavimo tarifą.
„Gyventojams trūksta informacijos tiek prieš atliekant darbus, tiek kada jau darbai atlikti, priskaičiuotos jau sumos, bet gyventojas, norėdamas pasiaiškinti tos sumos skaičiavimą, negali gauti pakankamai informacijos, kuri pagrįstų priskaičiuotą sumos dydį. Mūsų nuomone, reikėtų tą gyventojų informavimą stiprinti“, – dėstė R. Kuštan.
Problemą bandys spręsti įstatymų pakeitimais
Aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė teigė, kad kyla įstatymų iniciatyvų, kurios spręstų dėl administratorių ir gyventojų ginčų kylančias problemas. Pavyzdžiui, Seimo narės, valstiečių atstovas Ligitos Girskienės siūlomas projektas.
Šiuo metu galiojančios nuostatos numato, kad penkių metų terminui savivaldybės paskirtą administratorių namo butų ir kitų patalpų savininkai bet kada gali pakeisti tik savininkų balsų dauguma (tai sprendžiant ir pakartotinai).
L. Girskienė siūlo nustatyti, kad savininkai pakeisti administratorių galėtų, jei tam pritaria ketvirtadalis balsuojančių savininkų.
Politikė taip pat pasiūlė griežčiau bausti piktnaudžiaujančius administratorius. Senajam administratoriui, kuris piktybiškai neperduoda naujai gyventojų pasirinktam administratoriui dokumentų, savininkų kauptų lėšų, taikyti baudą nuo 1 iki 6 tūkst. eurų.
D. Veličkaitės-Matusevičės teigimu, Aplinkos ministerija rengia Daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektą, kuriuo būtų bandoma spręsti problemas dėl administratorių paskyrimą, pakeitimą, jų veiklos kokybę ir skaidrumą, veiklos priežiūrą ir jų atsakomybę. Pasak viceministrės atnaujintą įstatymo redakciją derinimui ketinama pateikti 2023 metų pradžioje.
Padės ne piniginės baudos, o įmonės šalinimas iš rinkos
Laikinai Vilniaus miesto savivaldybės būsto administravimo skyriaus vedėjo pareigas einantis Marius Žvinklis dideliu optimizmu netrykšta. Jis netiki, kad Aplinkos ministerijos rengiamas projektas Seimą pasieks rudenį.
„Žodžiai visada lieka žodžiais. <...> Manau, kad jis sunkiai skinsis kelią per Vyriausybę. Todėl mano siūlymai būtų imtis mažesnių, pasiekiamų darbų čia ir dabar“, – kalbėjo M. Žvinklis.
Jo teigimu, šiuo metu pagrindinį galima skirti sankcijų piktavaliams administratoriams didinimui.
„Nuobaudos nepasiekia tikslų, neatgraso administratorių ir bendrijų pirmininkų“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas.
Anot M. Žvinklio, pavyzdžiui, „Mano būstui“, kuris administruoja 1,6 tūkst. daugiabučių namų Vilniaus mieste ir preliminariai vien iš administravimo gauna 140 tūkst. eurų pajamų, net ir padidintos nuobaudos didelės baimės nesukelia.
Savivaldybės atstovas palaiko įstatymo iniciatyvą, kurioje siekiama nustatyti tam tikrą licencijavimo modelį, kuriame būtų numatyta, kad už tris ir daugiau pažeidimų įmonė būtų iš rinkos šalinama bent vieneriems metams.
„Tai ženkliai padidintų jų atsakomybę ir gyventojai nuo to tik tai išloštų“, – sakė M. Žvinklis.
