Apie tai, kokia turėtų būti šauktinių karo tarnyba, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. Su Artūru Anužiu“ atsakė politikas, partijos „Vardan Lietuvos“ narys G. Jeglinskas.
G. Jeglinsko manymu, kalbant apie visuotinį šaukimą reikia pabrėžti visuotinumą – idealiu atveju po mokyklos karinę tarnybą turėtų atlikti tiek vaikinai, tiek merginos. Taip pat, pasak NSGK pirmininko, dabartinis devynių mėnesių tarnybos laikotarpis yra per trumpas. Politikas siūlo karinę tarnybą pratęsti bent iki metų, o geriausiu atvejų – dvejų.
„Per devynis mėnesius, kai tu tris mėnesius darai tą vadinamą bazinį kursą, o po to eina šeši mėnesiai jau individualaus skyriaus, būrio, kuopos lygmens paruošimo. Bazinis kursas, kaip mes girdime, yra labai aiškus ir intensyvus, jį vaikinai mėgsta.
Bet vėlgi, bet kokioj profesijoj per kelis mėnesius nieko tu neišgausi. Jeigu metai būtų to tokio bazinio rengimo ir dar metai tarnybos jau tavo pareigose, tai jau galima būtų sakyti, kad paruošėme žmogų karybai“, – laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ teigia G. Jeglinskas.
Mokome Vakarus, bet ar patys galėtume apsiginti?
NSGK pirmininkas pripažįsta, kad tokios idėjos kol kas yra utopinės ir dabartinis politiko tikslas yra išprovokuoti diskusiją su kariuomene bei Krašto apsaugos ministerija.
Opi problema Lietuvos kariuomenėje yra jaunuolių nenoras atlikti karinę tarnybą, sveikatos problemų simuliavimas. Tai, pasak G. Jeglinsko, yra „šokiruojantis dalykas“ ir ši situacija yra sunki. Jaunimo nenoras atlikti karinę tarnybą, anot politiko, yra signalas valstybei, kad mes nesuvokiame realios karo grėsmės ir nenorime ruoštis galimai agresijai – ignoruojame problemas ir nesame tam pasiruošę.
„Kai mes sakome Vakarų Europai, kad jie nemato grėsmės, o save laikome matančiais grėsmę, tai ar tikrai mes pasirengę gintis? Pas mus nėra taip, kad jaunuolis, sulaukęs 18 metų ir išėjęs iš mokyklos sakytų kaip Izraelyje: be abejo, aš einu į kariuomenę“. <...>
Po to, kai sulauki 25 ar 30 metų ir kai susitinki savo klasioką, tu kalbi apie tai, kur tarnavai – tai suteikia bendrą patirtį, kuri yra valstybę vienijanti patirtis. Susiskaldžiusioje visuomenėje tai yra viena iš valstybės vienijimo funkcijų“, – tikina G. Jeglinskas.
G. Jeglinskas: „Neturime diskriminuoti merginų“
NSGK pirmininkas mano, kad reikėtų keisti tvarką, kada dėl sveikatos sutrikimų į karinę tarnybą nepriimami kai kurie žmonės. Kariuomenėje nuo senų laikų vyrauja požiūris, kad visose kariuomenės srityse dirbantys žmonės turi turėti labai gerą fizinį parengimą. Pasak jo, ne visiems kariams būtina užsidėjus sunkią kuprinę su ginklu lakstyti po miškus.
„Šiek tiek vengiama modifikuoti sveikatos reikalavimus. Karys turi bėgti, turi padaryti konkretų skaičių prisitraukimų, bet suprantame, kad karyba keičiasi, ji tampa labiau technologiška. <...> Čia reikalinga aiški diskusija su kariuomene, kad žmogus su negalia, vežimėlyje gali būti puikus kibernetinis specialistas, kur jo kurio reikalingumas yra ypač svarbus atėjus dienai X“, – teigia „Vardan Lietuvos“ narys.
G. Jeglinskas mano, kad ateityje neišvengiamai į privalomą karinę tarnybą turės būti šaukiamos ir merginos. Pasak politiko, karinė tarnyba yra puiki vieta išugdyti stipresnį individą.
„Manau, kad neturėtume diskriminuot merginų, jos irgi turėtų gauti lygiai tokį patį šansą įgauti tą neįkainojamą patirtį ir tapti stipresnėmis pilietėmis“, – sako G. Jeglinskas.
NSGK pirmininkas supranta, kad kol kas dar per anksti pradėti šią diskusiją. Tačiau jo vizija yra, kad po 5–10 metų kiekvienas jaunuolis, baigęs mokyklą, eitų atlikti dviejų metų tarnybą ir iš jos išeitų stipresnis ir labiau pilietiškas.
Visą pokalbį su G. Jeglinsku išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
„33 min. su Artūru Anužiu“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
.jpg)
