Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ plačiau kalbėjo G. Jeglinskas.
Politinės partijos „Vardas Lietuvos“ narys G. Jeglinskas sako, kad Lietuva yra geroje barikadų pusėje, o mūsų įvaizdį tarptautinėje sferoje gerina faktas, kad gynybos finansavimui skiriame beveik 4 proc. BVP. Visgi, nors daug kalbama apie galimą agresiją iš Rytų, Europa vangiai tam ruošiasi. Kaip pagrindinį faktorių, kodėl Lietuvoje ir Europoje nėra užkuriama karo pramonė, NSGK pirmininkas išskiria politinės valios trūkumą.
„Mes esame kare. Manoma, kad 10 metų tikrai dar bus poreikis visom ginklų sistemom, amunicijai, inovacijom. Plius, karyba evoliucionuoja, reikės naujų technologijų, naujų pokyčių, investicijų. Daug pinigų bus dedama į gynybą, vien Lietuvoje mes per artimiausią dešimtmetį išleisime 40 milijardų eurų. Tai aš kalbu apie politinę valią, kad politikai turi išdrįsti įrodyti lyderystę. Aš manau, kad tu prisiimi riziką kaip politikas“, – teigia G. Jeglinskas.
Viena stipriausių Europos ekonomikų, – Vokietija – pasak G. Jeglinsko, nenori kariauti. Prie to prisideda faktas, kad vokiečiai jaučia karo traumą ir baimę, dėl to ji dabar siekia taikos.
„Dabar, žinoma, laikai pasikeitė ir mes visą laiką sakydavom, kad kas daugiau lyderiaus Europoje, jeigu ne Vokietija. Ir tas poslinkis visuomenėje yra labai lėtas. Gyvename demokratijose ir mes išrinksime žmones, kurie labiausiai parduos save visuomenei, savo idėjas. Aš galiu sakyti, kad reikia gynybai skirti 5 proc., bet ar aš laimėsiu rinkimus? Turbūt ne, nes kitas politikas ateis, apjungs visus pensininkus ir sakys, kad reikia didinti pensijas – ir jis turbūt laimės“, – komentuoja G. Jeglinskas.
Tiki NATO galia
G. Jeglinskas tikina, kad NATO aljansas yra kaip niekad vieningas ir suvokiantis karo grėsmę. Ir pastarąjį šimtmetį pasimatė, kad atėjus sunkiems laikams yra tam tikros valstybės, kurios imasi didesnės atsakomybės. NSGK pirmininkas išskiria JAV ir Jungtinę Karalystę – valstybes, kuriomis reikėtų pasitikėti. Tačiau, akcentuoja politikas, reikia stiprinti ir save, ne tik kliautis kitais. Visgi yra NATO narių, kuriomis pasitikėti yra sunkiau. Tai kartais garsiai nuskambančios valstybės, kurios pareiškia, kad reikia bendrauti, draugauti su Rusija – Vengrija, Slovakija, Turkija. Bet G. Jeglinskas neabejoja NATO penktojo straipsnio veiksmingumu:
„Vengrija gali atsiųsti mums šalmų ir to užtektų. Gal tik to ir reikia iš Vengrijos. Svarbu yra neblokavimas.
Aš manau, NATO aljansas yra stiprus kaip niekada. Taip, norim, kad visi investuotų daugiau, bet bendrai kalbant, augimas per pastaruosius, 5–10 metų tikrai buvo. <...> NATO yra aktualesnis negu bet kada per pastaruosius 35 metus, prisijungė Švedija, Suomija. NATO yra sustiprėjęs. <...> Bet ar tas tempas, kuriuo einame pirmyn, yra pakankamas? Aš manau, kad ne“, – sako G. Jeglinskas.
Jis priduria, kad reikia didesnio ekonomikos orientavimo į karo pramonę, bet tuo pačiu politikas mano, kad visuomenėje, kuri nejaučia artėjančio karo baimės, toks karo ekonomikos auginimas nėra įmanomas.
„Klausiu, ar mes jaučiame karo jausmą? Sakome, kad taip. Bet jaunuoliai neina į kariuomenę, – teigia G. Jeglinskas. – Aš tikiu, kad mes po truputį galbūt atsibundame, bet, vėlgi, bus įvairių dalykų, nes matome, kad politika keičiasi visose šalyse“.
Atgrasymo priemonė – branduoliniai ginklai
NSGK pirmininkas kol kas nemano, kad Rusija planuoja artimiausiu metu pulti Europą. Jo teigimu, Rusijos ekonomika yra per daug silpna ir sukoncentruota į Ukrainą, taip pat veikia Europos sankcijos. Rusijoje palūkanų normos yra didelės, didelė infliacija ir visi kariniai resursai yra koncentruoti į Ukrainą, o jų net ten pilnai neužtenka.
„Iš kitos pusės, žinome, kad Rusijoje vargšai gali labai ilgai kentėti. Žmonės moka kentėti arba valstybė priverčia juos kentėti ir ar tai parklupdys juos – sunku pasakyt. Aš manau, kad karinė galia, kurią mes galime duoti Ukrainai, kuri leistų Ukrainai stumti rusus tolyn, tik tai gali atvesti į kažkokį protą. Bet aš neįsivaizduoju, kad šiemet bus pauzė kare“, – tikina politikas.
Kalbant apie Lietuvą, G. Jeglinskas akcentuoja, kad esame nelabai pavydėtinoje geografinėje padėtyje – esame tarp Rusijos ir Baltarusijos, neturime didelių kalnų, upių ar kitų vandens telkinių, visgi, NSGK pirmininkas tiki, kad prireikus mums į pagalbą atskubės NATO. O tai veikia kaip atgrasymas.
„Viena mąstymo kryptis yra – vienintelė atgrasymo priemonė yra branduoliniai ginklai. Tai yra ne tik teorinis dalykas“, – sako „Vardan Lietuvos“ narys.
Politikas taip pat akcentuoja, kad Rusija bijo Jungtinių Amerikos Valstijų:
„Kai buvo paskutinis NATO tarybos posėdis su Rusija prieš pat prasidedant karui, tai Rusijos du delegatai kalbėjo tiktai su amerikiečiais, jie ignoravo visus kitus“.
Visą pokalbį su G. Jeglinsku išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
„33 min. su Artūru Anužiu“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
.jpg)
