• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kol vasara vis dar lepina šiltais orais, daugelis poilsiautojų plūsta į paplūdimius. Vieni poilsiautojai atvyksta atsakingai pailsėti ir pasimėgauti saulės voniomis, tuo tarpu kiti, visai pamiršta apie saugumą, pasineria į pajūrio pramogas, kurios dažnu atveju virsta baisiomis nelaimėmis. Klaipėdos gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki sako, kad kokybiškam poilsiui prie jūros svarbiausia yra nepamiršti pasirūpinti savo ir aplinkinių saugumu.

17

Kol vasara vis dar lepina šiltais orais, daugelis poilsiautojų plūsta į paplūdimius. Vieni poilsiautojai atvyksta atsakingai pailsėti ir pasimėgauti saulės voniomis, tuo tarpu kiti, visai pamiršta apie saugumą, pasineria į pajūrio pramogas, kurios dažnu atveju virsta baisiomis nelaimėmis. Klaipėdos gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki sako, kad kokybiškam poilsiui prie jūros svarbiausia yra nepamiršti pasirūpinti savo ir aplinkinių saugumu.

REKLAMA

„Žmogus atėjęs į paplūdimį pirmiausiai turi pagalvoti apie savo ir savo artimųjų saugumą. Atėjus su vaikais, visada galite prieiti prie gelbėtojų ir paklausti, kur yra saugiausia maudytis. Poilsiaujant paplūdimyje, yra būtina pažiūrėti į gelbėtojų postą ir pasitikrinti, kokia vėliava plevėsuoja. Apie vėliavų reikšmes informacijos apstu – pagrindiniuose įėjimuose į paplūdimį stovi stendai su visomis vėliavų reikšmėmis, taip pat šios reikšmės yra nurodytos ir persirengimo kabinose“, – sako A. Siakki.

„Bangos – ne pramoga“

Nemaža dalis žmonių, ypač jaunimas, į dideles bangas žiūri su džiaugsmu – tai jiems pramoga. Poilsiautojai, nepaisydami plevėsuojančios raudonos vėliavos, lekia į jūrą, šokinėja per bangas ir net nejaučia, kaip pamažu tolsta nuo kranto. Galiausiai tokios „pramogos“ gali baigtis tragedija.

REKLAMA
REKLAMA

„Labai svarbu suprasti, kad jūros bangos nėra pramoga, tai pavojus. Nesimaudykite, kai matote dideles bangas, elkitės saugiai“, – įspėja gelbėtojų vadovas.

REKLAMA

A. Siakki išskyria svarbiausius patarimus poilsiautojams:

  • Svarbiausia – stebėti įspėjamuosius ženklus, vėliavas;
  • Klausyti gelbėtojų nurodymų;
  • Nevartoti alkoholio;
  • Prižiūrėti savo vaikus;
  • Saugotis kišenvagių;
  • Atsižvelgti į savo sveikatos būklę;
  • Saugotis stiprių nudegimų;
  • Nesimaudyti, kai jūra banguoja – tai ne pramoga;
  • Tinkamai elgtis, patekus į atgalinę srovę.

Atgalinė srovė

Didelį pavojų kelia ir atgalinė srovė, kuri traukia žmogų tolyn į jūrą ir neleidžia grįžti į krantą. Ji nukreipta tiesio kampu nuo kranto į jūrą, tad bandydami grįžti tiesiai į krantą, žmonės tik praranda jėgas ir rizikuoja paskęsti. Ką tokiu atveju reikėtų daryti?

REKLAMA
REKLAMA

A. Siakki pataria: „Patekus į atgalinę srovę ir nebegalint parplaukti, labai svarbu jokiu būdu nesistengti grįžti į krantą. Svarbiausia – plūduriuoti ir išsilaikyti ant vandens paviršiaus, o gelbėtojai tikrai pamatys, atbėgs ir išgelbės“.

Dažnai pasitaikančios atgalinės srovės yra labai pavojingos, tačiau poilsiautojams paplūdimyje yra pateikiamos schemos, kaip iš jų išplaukti. Schemas galima rasti ant visų persirengimo kabinų.

„Galvojant apie savo saugumą, svarbu peržiūrėti informaciją stenduose ir persirengimo kabinose. Ten pateiktos saugumo paplūdimyje taisyklės, schemos, persirengimo kabinų numeracija – kad būtų aiškiau pranešti, kuriose vietose vyksta skendimas ar dar kokia nelaimė“, – pažymi Aleksandras Siakki.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atsižvelkite į plūdurus jūroje

Dar vienas svarbus saugumo aspektas – plūdurai, kurie jūroje tikrai yra ne veltui. Pasitaiko daug situacijų, kai (dažniausiai) jaunimas atsiduria už plūdurų, nes „moka gerai plaukti“, tačiau kai reikia grįžti į krantą – pritrūksta jėgų.

A. Siakki pateikė pavyzdį, kaip neatsakingas elgesys jūroje, gali baigtis skendimu.

„Įsivaizduokite situaciją: 16–17 metų paauglių grupė ateina į paplūdimį ir iš kompanijos vienas asmuo nemoka plaukti. Jie visi eina į vandenį, žaidžia su kamuoliu ir pamažu artėja prie plūdurų, kol galiausiai atsiduria už jų, nė nepagalvodami apie tą vieną draugą, kuris nemoka plaukti ir vedinas bandos jausmo eina gilyn kartu su visa kompanija. O po to jau tenka gelbėti“, – pasakoja jis.

REKLAMA

Kiek skenduolių šią vasarą pavyko išgelbėti?

Klaipėdos gelbėtojų vadovas pasakoja, kad skendimų šią vasarą tikrai buvo, tad gelbėtojams darbo netrūko.

Jis teigia: „Šią vasarą išgelbėjome 13 žmonių, iš jų – 5 vaikai. Birželio mėnesį, kai prasidėjo vaikų atostogos, kaip tyčia prasidėjo ir labai puikūs orai. Labai daug vaikų iki 14 metų atvyko į paplūdimį vieni, be suaugusiųjų priežiūros. Ir būtent tomis dienomis buvo išgelbėti tie 5 vaikai. Dar 7 žmonėms gelbėtojai padėjo išplaukti iš atgalinės srovės“.

REKLAMA

Pastariesiems gelbėtojai padėjo jiems dar nepradėjus skęsti, nes iš karto matė, kad šie pateko į atgalines sroves.

Neišvengta ir tragiškų baigčių

„Vienas žmogus nuskendo Smiltynėje. Toje vietoje buvo net trys ženklai apie duobes, o jis maudėsi visai šalia. Srovės jį pastūmėjo ten ir skenduolis iš karto paniro į dugną. Tada plevėsavo geltona vėliava, nebuvo bangavimo, tad viskas įvyko dėl patekimo į duobę“, – sako A. Siakki.

Vyras primena: „Taip pat nuskendo vyras, gelbėjęs dvi mergaites. Įvykis nutiko dar prieš gelbėtojams pradedant darbą – apie 8 valandą ryto, o gelbėtojai dirba nuo 9 val. Tik pradėję darbą jie rado ir ištraukė vyro kūną“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nepalikite savo vaikų be priežiūros

Ne paslaptis, kad prie jūros vaikai gali susidurti su begale pavojų, todėl yra būtina juos prižiūrėti.

„Ne pirmi metai, kai tėvai, atėję su 4–5 metų judriais vaikais, juos prižiūri tik pirmą valandą, o po to patys atsipalaiduoja, nori pailsėti ir vaikai bėga vis arčiau vandens. Kasmet ieškome labai daug pasiklydusių vaikų – šią vasarą ieškojome apie 20“, – sako uostamiesčio gelbėtojų vadovas.

Tačiau, ar galėtumėte įsivaizduoti, kad tėvai nė nepasigenda savo dingusių vaikų? Juos randa ir, su gelbėtojų pagalba, tėvams grąžina visai nepažįstami poilsiautojai.

REKLAMA

A. Siakki atvirauja: „Buvo keletas situacijų, kuomet pasiklydusius vaikus pas gelbėtojus atsivedė kiti poilsiautojai, tuomet ieškojome tėvų. Vienų tėvų turėjome ieškoti apie 10–15 minučių, nes jie net nepastebėjo, kad jų vaikas dingo“.

Naminiai gyvūnai paplūdimyje

Net kai labai karšta, kai kurie žmonės ateina į paplūdimį su naminiais gyvūnais.

„Ne vienas atvejis buvo, kai poilsiautojai kreipėsi į mūsų medikus, nes jų naminiai gyvūnai gavo saulės smūgį“, – pasakoja gelbėtojų vadovas.

REKLAMA

Svarbu nepamiršti, kad naminiams gyvūnams ištverti karštį gali būti kur kas sunkiau. Karštas smėlis gali nudeginti augintinių pėdutes, o alinanti, karšta saulė lemti dehidrataciją bei saulės smūgį.

Prie jūros galite sutikti kišenvagių

Kišenvagių paplūdimiuose tikrai būna, todėl žmonėms patartina nesinešti į paplūdimį vertingų daiktų. Jei su savimi turite kažką vertingo, paprašykite greta besiilsinčių poilsiautojų prižiūrėti jūsų daiktus bent tol, kol maudysitės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Šiais metais kišenvagių nėra tiek daug, tačiau viskas priklauso nuo orų – kuo geresnis oras, tuo didesnė tikimybė, kad jie užsuks į paplūdimį“, – perspėja A. Siakki.

Jeigu užmigote kopose, jūsų daiktai gali būti pavogti, todėl geriau brangius daiktus padėti po savimi. Saugokite rankines ir kitus daiktus, kad jie neliktų be priežiūros.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų