„Čia yra politinis instrumentas susidoroti su opozicija. Jeigu Lietuva yra demokratinė valstybė, žmonės turėtų tokiuose tyrimuose tiesiog nedalyvauti – nei kitos opozicinės frakcijos, nei Lietuvos institucijos, kurios atstovauja Lietuvos žmonėms, o ne „Agrokoncernui“, – BNS sakė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis.
Jis tikisi, kad institucijos neteiks informacijos šiai komisijai ir žadėjo raginti savo frakcijos narius ją ignoruoti.
„Tai yra ne komisija, tai kaip kačiukams duoda žaislą, kad nagučiai atšiptų šiek tiek, tai čia Agnei Širinskienei tokio pobūdžio žaisliukas yra duotas“, – sakė G. Landsbergis.
Opozicinės socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas mano, kad parlamentiniu tyrimu „valstiečiai“ nori pasikloti pamatą 2019 metų rinkimų kampanijai.
„Valstiečiai“ siekia pratęsti tą viduriavimą pažymomis ir pseudoinformacija iki pat rinkimų, nes jie ruošiasi iš to padaryti rinkimų kampaniją, kad visi blogi, visi vagys, o „valstiečiai“ geri“, – BNS teigė G. Paluckas.
Pasak jo, iniciatyvą dėl parlamentinio tyrimo galima vertinti ir kaip kerštą prezidentei Daliai Grybauskaitei dėl jos vetuotų įstatymų, numatančių gydymo įstaigų pertvarką ir referendumo dėl dvigubos pilietybės kartelės sumažinimą.
Savivaldos rinkimai numatomi kitų metų vasario–kovo mėnesį, 2019 metų gegužę vyks prezidento bei europarlamento rinkimai.
Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas taip pat mano, jog tyrimas greičiausiai susitelks į prezidentės susirašinėjimą ir opozicinius konservatorius, tačiau aplenks valdančiuosius. Jis sakė kol kas nematantis prasmės liberalams dalyvauti šios komisijos darbe.
„Nusprendžiama neanalizuoti kertinių Lietuvos politinių procesų, kuriuos galimai įtakojo ne tik lietuviškos, bet ir užsienio verslo grupės arba kitos struktūros, ką mes matėme Mindaugo Basčio apkaltos situacijoje. (...) Suprantu, kad vėl bus daug butaforijos, daug triukšmo, daug netiesos, daug interpretacijų. Svarbiausia, valdantieji galės sakyti: mes viską ištyrėme ir nustatėme, kad visi yra juodi, tik valstiečiai yra žali“, – kalbėjo E. Gentvilas.
„Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pastebėjo, kad politinių procesų teisėtumas turėtų būti vertinamas ne politikų, o teisėsaugos institucijų. Tiesa, dalis Seimo „tvarkiečių“ savo parašais parėmė naujo tyrimo iniciatyvą.
„Juk yra teisėsaugos institucijos, ir jeigu Valstybės saugumo departamentas ar Specialiųjų tyrimų tarnyba tuo metu jau būtų mačiusios, kad yra kokia nors problema ar daromas nusikaltimas, būtų jau seniai pateikti įtarimai ir bylos iškeltos. Manau, kad tai daugiau politinis dalykas“, – kalbėjo jis.
R. Žemaitaičio manymu, siekis gauti ir panaudoti teisėsaugos pažymas yra susijęs su artėjančiais rinkimais.
„Kai prasidės prezidento, Europos Parlamento rinkimai, prasidės pažymų naudojimas. Lietuvoje įprasta prieš kiekvienus prezidento rinkimus griebtis pažymų. Kas pasinaudojo, tapo prezidentu“, – kalbėjo „tvarkietis“.
Tuo tarpu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas, konservatorius Arvydas Anušauskas teigia, kad komisija ruošiasi aiškintis ir kokią informaciją teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė NSGK bei šalies vadovams.
„Apeinant egzistuojantį Nacionalinį saugumo ir gynybos komitetą nori turėti tik komitetui, prezidentui ir Seimo pirmininkui adresuotą informaciją. Panašu, kad pati būsima komisija ruošiasi apeiti egzistuojančius įstatymus ir reikalauti informacijos išgalvotais pretekstais, tuo pačiu darydama spaudimą saugumo ir žvalgybos bei teisėsaugos institucijoms“, – feisbuke rašo A. Anušauskas.
Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis ketvirtadienį įregistravo Seimo nutarimo projektą atlikti naują parlamentinį tyrimą dėl neteisėtos įtakos politiniams procesams dviejų buvusių vyriausybių valdymo laikotarpiu.
R. Karbauskis siūlo tirti 2008–2016 metų laikotarpį. Tyrimą siūloma vykdyti iki 2019 metų gegužės.
Šią iniciatyvą parašais parėmė 58 valdančiosios „valstiečių“, taip pat dalis „Tvarkos ir teisingumo“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų atstovų. Iš koalicijos partnerių socialdarbiečių nutarimo projektą pasirašęs tik vienas – Artūras Skardžius.
