R. Karbauskis siūlo tirti 2008 – 2016 metų laikotarpį. Tyrimą siūloma vykdyti iki 2019 metų gegužės.
Šią iniciatyvą parašais parėmė 58 valdančiosios „valstiečių“, taip pat dalis „Tvarkos ir teisingumo“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų atstovų. Iš koalicijos partnerių socialdarbiečių nutarimo projektą pasirašęs tik vienas – Artūras Skardžius.
„Bus tęsiamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimas, kurį pradėjo ir jo išvados Seime patvirtintos. Pakankamai nemažai yra aplinkybių, kurios aiškėjo proceso eigoje ir eilė politikų ir ne politikų pradėjo kalbėti daug daugiau.
Kiek man teko kalbėti su frakcijų vadovais, tai tikriausiai tyrimo nepalaikys konservatorių ir socialdemokratų, Palucko, frakcijos. Negaliu atsakyti, kad visi iki vieno Seimo nariai palaikys, bet abejonių nekelia, kad surinksime balsų“, - Žinių radijuje kalbėjo R. Karbauskis.
Projekte konkretūs fiziniai ir juridiniai asmenys nėra minimi. Pasak R. Karbauskio, šis tyrimas nebus nukreiptas prieš konkrečią partiją ar politiką, tačiau paminėjo, kad klausimų jam kelia „Modus Group“ veikla.
„Komisija turėtų pratęsti tą tyrimą, kurį vykdė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Jis kai kurių klausimų, kurie iškilo viešoje erdvėje tyrimo metu, nežinojo. Komitetas daugiau akcentavo verslo grupių įtaką, bet mažiau dėmesio skyrė politikų atsakomybei šitame procese. Tai bus tikriausiai akcentuojama“, – ketvirtadienį pristatydamas savo iniciatyvą Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.
Jis teigė, kad konkrečius tyrimo objektus pasirinks pati tyrimo komisija.
Tirs poveikį politikams, įmonėms, institucijoms
Nutarimu siūloma specialią Seimo komisiją įpareigoti ištirti suinteresuotų asmenų ir jų grupių galbūt darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui.
Pagal projektą, parlamentarai tirtų suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką teisėkūros procesui, valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui, veiklai, aiškintųsi galimą neteisėtą poveikį valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir jų veiklai.
Nutarimo projekte formuluojama užduotis ištirti teisėsaugos ir žvalgybos institucijų vykdytą turimos informacijos teikimą kompetentingoms institucijoms bei aiškintis, kokios pateiktos informacijos pagrindu buvo daromos išvados, kokie teisės aktai inicijuojami, kokių kitų priemonių buvo imtasi.
Seimo komisija būtų įpareigota iki kitų metų gegužės pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų pataisų, reikalingų nustatytoms problemoms spręsti.
R. Karbauskio registruotame nutarime nurodoma, jog šis naujas tyrimas būtų atliekamas po neseniai baigto Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo, kuris aiškinosi neteisėtą verslo ar kitų interesų grupių įtaką politikams ar politiniams procesams.
Tyrimo iniciatoriai pažymi, kad kai kuriems kartu su NSGK išvada Seimui pateiktuose prieduose fiksuotiems faktams išsiaiškinti yra būtina detali analizė, kartu būtų siekiama nustatyti, kodėl laiku nebuvo imtasi priemonių, kurios mažintų NSGK išvadoje nurodytą verslo grupių neteisėtą įtaką politikams.
Be to, kaip teigiama nutarimo projekte, komisija siektų „išsiaiškinti visas faktines aplinkybes, susijusias su politikų priimtais sprendimais, kuomet politikų sprendimai valstybei ypač reikšminguose ūkio sektoriuose galėjo būti paveikti neteisėtos įtakos (...), skatinant politikus priimti sprendimus, kurie galimai neatitinka valstybės interesų“.
Sudomino T. Dapkaus ir A. Sacharuko liudijimai
Kaip galimą naujo tyrimo pavyzdį R. Karbauskis nurodė nekilnojamojo turto plėtros ir energetikos įmones vienijančios „Modus grupės“ veiklą ir jos ryšius su konservatoriumi Andriumi Kubiliumi.
„Kada vyko tyrimas dėl A. Skardžiaus apkaltos, buvo gauta informacija tikrai labai įdomi, kad Lietuvoje veikia tokia „Modus grupė“, ji veikia atsinaujinančios energetikos srityje, jos veikla prasideda laikotarpiu, kada Vyriausybei vadovavo A. Kubilius. Po to ta verslo grupė ateina į Baltarusiją, pradeda bendradarbiauti su prezidento A. Lukašenkos administracija ir toje grupėje atsiranda A. Kubiliaus sūnus kaip stebėtojų tarybos narys. (...) Turime Seimo narį, kurio interesai turbūt net pranoksta pono Skardžiaus interesus“, – sakė R. Karbauskis.
Anot jo, tiriant šią istoriją, galbūt pavyktų atsakyti į klausimą, kodėl 2008 – 2012 metais priimti sprendimai dėl didelių tarifų saulės energetikai, kaip tai susiję su politikų ir verslo įmonių santykiais.
„Valstiečių“ lyderio teigimu, reikėtų ištirti ir NSGK liudijusio žurnalisto Tomo Dapkaus teiginius, buvusio Seimo nario Aleksandro Sacharuko pasakojimą žiniasklaidai apie galimą neteisėtą poveikį valstybės institucijoms ir politikams.
„Yra labai daug informacijos, kuri niekaip nebuvo tirta ir nebuvo vertinama“, – pabrėžė R. Karbauskis.
„Valstiečiai“ anksčiau yra minėję norintys tirti prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimą su tuometiniu Liberalų vadovu, šiuo metu politinės korupcijos byloje įtariamu Eligijumi Masiuliu.
Ketvirtadienį klausiamas apie tai R. Karbauskis tvirtino, kad sudaryta tyrimo komisija spręs, ar šis klausimas domina juos, ar ne.
Pritaria ne visi
Premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad nepritaria naujam tyrimui. Jį taip pat kritikavo frakcijos nariai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas bei parlamentaras Justas Džiugelis. Jie sako, kad vietoj aiškinimosi apie praeities įvykius reikia susitelkti į dabar svarbių sprendimų priėmimą.
Seimas birželio pradžioje patvirtino NSGK parlamentinio tyrimo išvadas. Jomis grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui pripažintas Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ ir lietuviško koncerno „MG Baltic“ veikimas.
Taip pat konstatuota, kad politikai, verslininkai ir žiniasklaidos atstovai siekia apeiti draudimą juridiniams asmenims finansiškai remti partijas. Tokiu atveju remiama grynaisiais pinigais, suteikiant nuolaidas, per įvairius fondus apmokant sąskaitas, užslėptą reklamą.
Anot išvadų, galiojantis viešųjų ir privačių interesų deklaravimo mechanizmas yra formalus ir proaktyviai nekontroliuojamas, atkreiptas dėmesys į neteisėto ir neskaidraus lobizmo atvejus, rašoma ir apie neteisėtą žiniasklaidos naudojimą – ji išnaudojama pasiekti sau naudingų sprendimų, proteguoti partijas, laimėti valstybės užsakymų.
