„flyLAL“ akcininkų vardu Gediminas Žiemelis išplatino pranešimą spaudai – atsaką į vasario 14-osios susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio interviu „Lietuvos žinioms“. G. Žiemelis piktinasi ministro išsakytais teiginiais apie „flyLAL“ nesąžiningumą, Vilniaus oro uosto teritorijos privatizaciją ir teigia, kad oro uosto rinkliavos „neigiamai paveikė finansinę įmonės būklę“, bei grasina teismais, jei dabar oro uosto mokesčiai būtų sumažinti.
Pranešime teigiama, kad „sausio 16 dienos susisiekimo ministro sprendimas sustabdyti „flyLAL – Lithuanian Airlines“ licencijos galiojimą buvo nemotyvuotas ir nepagrįstas nei konkrečiais faktais, nei teisės normų reikalavimais. Šį įsakymą mes traktuojame kaip pažeidimą, jį oro bendrovė „flyLAL“ apskundė teismui ir paprašė panaikinti“.
Neigia esantys nesąžiningi su kreditoriais
Interviu „Lietuvos žinioms“ E. Masiulis, kalbėdamas apie specialiai suformuotos darbo grupės rastus pažeidimus, teigė, kad įmonė buvo nesąžininga kreditorių atžvilgiu. „Įmonės vadovai rinkdavosi, su kuriais kreditoriais jiems atsiskaityti, tačiau būdavo pasirenkami ne tie kreditoriai, kuriems skolos būdavo seniausios ar didžiausios. 2008 metų pabaigoje įmonės akcininkai, dengdami nuostolius, pervesdavo pinigus į „flyLAL Lithuanian Airlines“, o ši - kitoms „flyLAL Group“ įmonėms, priklausančioms tiems patiems savininkams. Nors būta ir kitų kreditorių, kuriems įmonės vadovai buvo skolingi dar daugiau. Taigi įmonės savininkai didindavo skolą, o per kitą įmonę tuos pinigus pasiimdavo“, - kalbėjo E. Masiulis.
„flyLAL“ kategoriškai atmeta tokius kaltinimus. „Tiesa yra ta, kad „flyLAL“ liko skolinga ne tik savo akcininkams – 48,9 mln. Lt, bet ir tų pačių akcininkų valdomoms įmonėms: AB „Avia Asset Management“ – 2,7 mln. Lt, AB „Smulkus urmas“ – 1,4 mln. Lt, UAB „Baltic Ground Services“ – 1 mln. Lt, UAB „BPC Travel“ – 0,2 mln. Lt, AB „flyLAL Technics“ – 1 mln. Lt, AB VA REALS – 0,5 mln. Lt. Finansiniai atsiskaitymai 2008 m. pabaigoje buvo vykdomi tik su aviacinių degalų tiekėjais ir su Tarptautiniu Vilniaus oro uostu, tikintis su valstybe rasti kompromisinį sprendimą dėl oro bendrovės veikos tęstinumo. Kitoms verslo grupės įmonėms pinigai nebuvo pervedami“, - teigiama pranešime žiniasklaidai.
Piktinasi ministro neišmanymu
Susisiekimo ministras, paklaustas, ar žino apie „flyLAL“ mėginimus privatizuoti dalį Tarptautiniam Vilniaus oro uostui priklausančios teritorijos, atsakė teigiamai ir pridūrė manantis, kad „išsiaiškinti, kas šiuo atveju teisus, yra teisėsaugos institucijų reikalas“.
G. Žiemelis tvirtina, kad tokie pasakymai esą rodo nepakankamą įsigilinimą į situaciją ir ją reglamentuojančias teisės normas. „Pabrėžiame, kad „flyLAL“ akcininkai niekada neketino privatizuoti oro uosto teritorijos. Viešoji įstaiga Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra sudaręs žemės nuomos sutartis su dešimčia privačių įmonių, kurios turi pastatų jo teritorijoje. Tokių nuomos sutarčių sudarymą reglamentuoja LR Vyriausybės nutarimas. AB VA REALS buvo vienintelė bendrovė, kuri turėdama pastatų oro uosto teritorijoje nebuvo pasirašiusi žemės nuomos sutarčių“, - aiškinama pranešime.
Grasina teismu
„flyLAL“ piktinasi, kad tiek Tarptautinis Vilniaus oro uostas, tiek Susisiekimo ministerija esą visada ignoravo įmonės siūlymus mažinti oro uosto rinkliavas, nors E. Masiulis minėtame interviu taip pat pripažįsta, kad rinkliavos Vilniaus oro uoste yra per didelės, o konkurencingumas – labai prastas.
G. Žeimelis grasina, kad jeigu po „flyLAL“ licencijos oro susisiekimui vykdyti sustabdymo bus sumažinti Tarptautinio Vilniaus oro uosto mokesčiai, bus kreiptasi į teismą dėl lygių konkurencinių sąlygų pažeidimo. „Tarptautinio Vilniaus oro uosto rinkliavos turėjo esminės įtakos „flyLAL“ konkurencinėms galimybėms rinkoje ir neigiamai paveikė finansinę įmonės būklę“, - pareiškė G. Žiemelis.
