Politikai Seime kol kas nėra linkę komentuoti daugelio partijų finansinio rėmėjo Gedimino Žiemelio pasirodymo žiniasklaidoje. Su pastarojo vardu siejamas kompanijos „flyLAL – Lithuanian Airlines“ veiklos stabdymas ir galimas bankrotas.
Žiniasklaidoje teigiama, kad su verslininku G. Žiemeliu susijusios įmonės yra įvairių politinių jėgų rėmėjos.
Kaip jau rašė „Balsas.lt“, G. Žiemelio sukurtoje finansinėje struktūroje paskendusi AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ ir AB „flyLAL Group services“ 2008 m. rugsėjį atitinkamai po 10 000 ir 20 000 litų paaukojo Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD). Taip pat primenama, kad G. Žiemelio tėvas yra konservatorius ir Seimo narys.
Tiesa, dar vienai AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ valdytojai – įmonei „Indeco“ – priklausanti uždaroji akcinė bendrovė „Fima“ praėjusiais metais finansavo kur kas daugiau partijų: Rusų sąjungą, Rolando Pakso pasekėjus, konservatorius ir tuo metu Susisiekimo ministeriją kontroliavusius socialdemokratus – visiems atseikėdama po 30 000 litų.
Konservatorių frakcijos seniūnas Seime Jurgis Razma, kaip ir kiti jos atstovai, šiuo klausimu buvo lakoniški – teigė, kad nei gins, nei puls savo aukotoją.
TS-LKD atstovai pabrėžia, kad sužlugdytos ir bankrutavusios oro vežėjų bendrovės privatizavimo sąlygas tvirtino ir procesus stebėjo bei laimino Susisiekimo ministerija, kurią tuo metu kontroliavo socialdemokratai.
Antradienį J. Razma susitiko su „flyLAL –Lithuanian Airlines“ atstovais, o vėliau ir su susisiekimo ministru E. Masiuliu, siekdamas išsiaiškinti nacionalinės aviakompanijos likimą.
J. Razma pastebėjo, kad susisiekimo ministras Eligijus Masiulis eina teisingu ir principingu keliu.
Anot TS-LKD frakcijos seniūno, susisiekimo ministro kreipimasis į Generalinę prokuratūrą dėl bankrutuojančios nacionalinės skrydžių bendrovės yra sveikintinas ir, galbūt, kartu padės atsakyti į klausimą dėl socialdemokratų Vyriausybės atlikto minėtos įmonės privatizavimo skaidrumo.
Jokios oficialios pozicijos šiuo klausimu konservatorių frakcija ar ministrų kabinetas kol kas neskelbia. Iniciatyvos imasi Susisiekimo ministerija.
Kreiptasi į prokuratūrą
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis portalui „Balsas.lt“ patvirtino vakar telefonu kalbėjęsis su generaliniu prokuroru ir tiesiog informavęs, kad ministerija pateiks medžiagą prokurorams. Apie kokius nors atsakymo ar galimo tyrimo terminus, pasak jo, nekalbėta.
Kaip jau pranešta, Susisiekimo ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama išsiaiškinti – ar „flyLAL – Lithuanian Airlines“ turtą perleidžiant AB „flyLAL Group“ valdomoms ir susijusioms įmonėms nepadaryta nusikaltimų. Ministerijos darbo grupės vertinimu, galima daryti prielaidą, kad AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ veikoje galimai yra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, požymių: bendrovė „vengė mokėti už suteiktas paslaugas; dėl sunkios ekonominės padėties perleido nekilnojamąjį turtą; pasisavino išskrendančio keleivio rinkliavą; sąmoningai blogai valdydami įmonę nulėmė jos bankrotą ir padarė didelės žalos kreditoriams; išvengė turtinės prievolės ir kt.“
Šias prielaidas darbo grupė įvardijo atsižvelgdama į tyrimo metu nustatytus faktus ir padarytas išvadas. Ataskaitoje ministrui pateikiamos trys pagrindinės išvados.
Pirmojoje išvadoje teigiama, kad „Susisiekimo ministerija, įvertindama tai, kad AB aviakompanijos privatizavimo ir privatizavimo sandorio kontrolę vykdė VĮ Valstybės turto fondas, iš karto po įmonės privatizavimo ne kartą atkreipė VĮ Valstybės turto fondo dėmesį į tai, kad naujųjų AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ akcininkų veiksmai, susiję su dalies pelningų įmonės vykdytų veiklų perkėlimu į naujai sukurtas bendroves, gali turėti neigiamos įtakos įmonės finansiniams rezultatams ir jos pajėgumui atsiskaityti su kreditoriais – valstybės įmonėmis Tarptautiniu Vilniaus oro uostu ir „Oro navigacija“.
Vakar ministras susitiko su nukentėjusių bendrovės „flyLAL – Lithuanian Airlines“ klientų iniciatyvinės grupės atstovais. Susitikimo metu aptarta susidariusi situacija, ministerijos darbo grupės pateiktos išvados ir galimi ministerijos veiksmai padedant spręsti keleivių problemas. „Ministerija yra pasirengusi geranoriškai atsižvelgti į konstruktyvius bendrovės „flyLAL – Lithuanian Airlines“ akcininkų pasiūlymus“ , – sakė E. Masiulis.
E. Masiulis patvirtino, kad Susisiekimo ministerija nenusišalins nuo „flyLAL – Lithuanian Airlines“ bankroto bylos ir palaikys nukentėjusių keleivių reikalavimą, kad bankroto administratoriumi nebūtų skiriamas šios bendrovės atstovas.
Ministras taip pat patvirtino iškart reaguosiąs, jei prokuratūros vykdomo tyrimo metu paaiškės, kad galimai neteisėtiems su „flyLAL – Lithuanian Airlines“ susijusiems veiksmams turėjo įtakos valstybės institucijų ar ministerijos tarnautojų aplaidumas.
„Darbo grupę sudaryti pasiūlėme mes patys, tačiau keista, kad į ją nebuvome pakviesti. Neįsivaizduoju, kaip jie gali vertinti įmonę po privatizavimo pradžios trims dienoms. Juk ten begalė detalių, į kurias dar reikia gilintis“ – dėstė G. Žiemelis.
Taip pat verslininkas teigė, kad pastaruoju metu kreiptis į Generalinę prokuratūra tarsi tampa mada, taip lyg ir išsisukama nuo pagrindinės problemos, ir nebaigti rūpesčiai perkeliami ant teisėsaugininkų pečių.
G. Žiemelis priminė, jog 2006 metais dėl flyLAL – Lithuanian Airlines“ ; statomo lėktuvų remonto angaro ir dėl neva pažeidžiamo viešojo intereso pagal A. Degučio prašymą jau kreipėsi E. Masiulis, V. Volčok ir M. Subačius. Kai buvo išsiaiškinta, kad pažeidimų nėra, E. Masiulis atsiprašė neva neįvertinęs savo kreipimosi reikšmės ir galimos žalos verslui.
Verslininko teigimu, 2008 metų lapkritį Vilniaus oro uostas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl neva pasisavinamo keleivio mokesčio, kuris yra sudedamoji oro uosto rinkliavos dalis ir kurio paprastai vežėjai nemoka. Tačiau kažkodėl dėl minėto atvejo prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
G. Žiemelis susitiko su nukentėjusių asmenų iniciatyvine grupe ir jos idėjiniu lyderiu V. Mikelioniu, kaip jis teigė, „kitaip nei ministerijos valdininkai, pasiūlė kompensuoti dalį išlaidų ir prisidėti prie akcininkų siekiant išsiaiškinti tikruosius „flyLAL“ žlugdytojus“.
Buvęs ministras atsakomybės neprisiima
Buvęs Susisiekimo ministerijos bosas, socialdemokratas Algirdas Butkevičius teigė abejotinos reputacijos sandėriuose nedalyvavęs. „Mes jų pinigų persiskirstant nedalyvavom ir nieko paprasčiausiai nežinojome“, - teigė jis.
Kompanijos operacijose jis teigia nematęs nieko įtartino. A. Butkevičius teigia negalėjęs numatyti tokios liūdnos baigties. „Dar rugpjūčio rugsėjo mėnesį matėsi, kad taip gali nutikti. Tai mes labai griežtai kontroliavom dėl atsiskaitymų ir kreipdavomės į teismą. Bet teismai ne visada skubėdavo sureaguoti į mūsų prašymus“, - sako jis.
Viską sužlugdė ministerijų biurokratai
Pats verslininkas G. Žiemelis portalui „Balsas.lt“ sakė, kad jo nestebina ministerijos apeliacijos prokuratūrai. „Dėl to, ką ten dabar esą nustatė ministerijos darbo grupė ir dėl ko užklausiami prokurorai, jau ne kartą vyko ginčai ir teismai“, - sako jis.
Pasak G. Žiemelio, bendrovė tiesiog nesugebėjo tinkamai atsakyti į Latvijos konkurentų, kuriuos galimai neteisėtais būdais rėmė kaimyninės šalies vyriausybė, iššūkius. „Taip nutiko todėl, kad buvome priklausomi nuo mūsų ministerijos valdininkų vykdytos politikos ir strategijų. Valdžia nieko nepadarė keleivių labui. To rezultatas - važinėsime bei skraidysime brangiau ir nepatogiau“, - aiškino jis.
Verslininkas sakė nelinkęs aiškinti, kuris iš ministrų kaltesnis - buvęs ar dabartinis.
„Vienas pradėjo, kitas pratęsė. Ministeriją valdo ne ministrai, o jos biurokratai - tai didžiausia bėda. Pasiliekama sau teisė kreiptis į Generalinę prokuratūrą įvertinant atskirų valdininkų ir gal net ministrų veikas, kurios padarė didelės žalos aviakompanijai, Lietuvos piliečiams ir verslui. Juk 500 milijonų litų investuoti į Lietuvos oro uostus, kurie šiandien dirba nuostolingai, pabrangę skrydžiai, sužlugdyta aviakompanija, įsitvirtinę kitų šalių vežėjai, kurių interesai nebūtinai sutampa su Lietuvos ekonominiais interesais“, - portalui „Balsas.lt“ antradienio vakarą tvirtino G. Žiemelis.
Platesnį interviu su verslininku skaitykite artimiausiu metu.
*******
Skrydžių kompanijos akcijas valdo „ŽIA Valda“ (40,73 proc.), „Sanitex“ (22,63 proc.), „Indeco“ ( 27,15 proc.) ir „VA Reals“ (9,49 proc.).
