„Tos grėsmės nėra naujos, tačiau jos yra įvardijamos kaip tokios, o Lietuvos žvalgyba pradėjo į tai daugiau kreipti dėmesį“, – penktadienį LRT radijui kalbėjo M. Petrauskas.
„Aš manau, šis pokytis yra susijęs su tuo, kad Lietuva tampa finansų centru. Tai yra ir tam tikras pripažinimas, nes dažniausiai investuotojai iš Rusijos ar Kinijos neinvestuoja į ateities neturinčius verslus. Jie mato, kad finansų centras Lietuvoje jau yra sukurtas, yra pakankamai didelis, turintis nemažą rinkos dalį“, – paaiškino jis.
Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) parengtame vertiname nurodoma, kad pernai beveik pusę visų žvalgybos teiktų vertinimų, kuriuose konstatuota, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, sudarė vertinimai apie norinčiuosius investuoti į Lietuvos finansų sektorių.
Pasak M. Petrausko, Lietuvos žvalgyba pastaruoju metu skiria didesnį dėmesį ekonominėms grėsmės ir aktyviau stengiasi užkirsti kelią priešiškų šalių subjektų patekimui į valstybės ekonomiką.
„Turbūt šiek tiek pasikeitė valstybės, žvalgybos institucijų požiūris. Prieš karą Ukrainoje tokiems investuotojams nebuvo sudaroma kliūčių, nors tarp jų buvo susijusių ir su Rusija, su jos strateginiais sektoriais. Dabar požiūris pasikeitė – komisija, kuri vertina atitiktį nacionaliniam saugumui pradėjo vertinti tai greičiau“, – dėstė jis.
Sankcijų apėjimo schemos tampa vis sudėtingesnės
M. Petrauskas, kuris taip pat yra bendrovės „Amlyze“ finansinių nusikaltimų prevencijos vadovas aiškina, kad pastaruoju metu į sankcijų apėjimo schemas įtraukiami trečiųjų šalių, su kuriomis Lietuvos institucijos nepalaiko glaudaus ryšio, subjektai. Dėl to, jo teigimu, tampa vis sunkiau atsekti galutinius naudos gavėjus.
„Sankcijų apėjimo schemose dažniausiai yra naudojamos kitos įmonės, ne Lietuvoje registruotos, taip pat naudojamos šalys, su kuriomis yra sunkiau bendradarbiauti. Kuo daugiau grandinėje yra įtraukta įmonių ir šalių, tuo sudėtingiau yra nustatyti, kas yra galutinis prekių gavėjas, kurios, pavyzdžiui, važiuoja per Lietuvą tranzitu“, – teigė jis.
Finansinių nusikaltimų tyrimų ekspertas numato, kad sankcijų schemos ilgainiui taps tik sunkesnės. Pasak jo, Lietuva turi ieškoti partnerių trečiosiose šalyse, kurie pagelbėtų užkirsti kelią sankcijų apėjimui, o ne tik išaiškinti jau įvykusias schemas.
„Schemos iš tikrųjų taps sudėtingesnės. (...) Dabar atsirado naujos valstybės, kurios yra tolesnės, galime paminėti Honkongą, Jungtinius Arabų Emyratus, Azijos valstybės. Lietuvos teisėsaugos institucijoms, kurios kovoja su sankcijų apėjimų, neužtenka vienoms dirbti gerai. Reikia partnerių, gerai bendradarbiauti su kitomis šalimis.“, – aiškino M. Petrauskas.
„Dažniausiai tik vėliau po kažkurio laiko pamatomos schemos, pradedamos tirti ir tik vėliau schemos pritaikomos. Kol pritaiko priemones, suranda kitas šalis, kitas įmones, toks gaunasi bėgimas iš paskos“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) visuomenei pristatė jau dešimtąjį Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.
Kaip ir kasmet, šiame dokumente apžvelgiami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos nacionalinio saugumo padėčiai. Remiantis ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, ataskaitoje pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje Lietuvos saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
