JAV lyderio Donaldo Trumpo administracijai paskelbus apie paramos Ukrainai nutraukimą, Europos Komisija savo ruožtu pristatė naują 800 mlrd. eurų vertės senojo žemyno gynybos planą.
Tuo metu Lietuvoje nuo sausio mėnesio VGT posėdžio aiškinamasi, kokie bus mokestiniai pakeitimai, kad būtų įmanoma kasmet šalies gynybai 2026–2030 metų laikotarpiu skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Papildomi asignavimai esą reikalingi Lietuvos kariuomenės divizijai suformuoti iki 2030 metų.
Europos Sąjungos vyriausioji diplomatė Kaja Kallas pareiškė, jog „laisvajam pasauliui reikia naujo lyderio".
Tiesa, Seimo narys Žygimantas Pavilionis, viešėdamas Vašingtone, paaiškina, kokiu tikslu Lietuvos atstovai ten atvyko.
„Geriau vis dėlto įtikinti Ameriką likti Amerika. Turime čia daugybę savo piliečių, žinome mygtukus, kuriuos reikia spausti, turime apklausas. Wall Street apklausa parodė, kad 83 proc. žmonių Amerikoje nekenčia Putino, nepritaria jo politikai, 69 proc. amerikiečių mano, kad Rusija įsiveržė į Ukrainą, kad ji yra agresorė.
Tai aš noriu priminti mūsų mieliems respublikonams, kad jūsų dauguma senate yra labai maža, trys senatoriai, o atstovų rūmuose taip pat istoriškai mažiausia. Artėja rinkimai, jeigu jūs [respublikonai – aut. past.] manote, kad amerikiečiai, kurie jaučiasi amerikiečiais, gali balsuoti už prorusišką politiką, jūs klystate. Mes pakelsime visus, dabar tam ir esame Vašingtone“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė Ž. Pavilionis, prieštaraudamas K. Kallas teiginiui.
Pavilionis: Trumpas daro tą pačią klaidą kaip ir Obama
Buvęs Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose Ž. Pavilionis pabrėžė, kad D. Trumpas daro tą pačią klaidą kaip Džordžas Bušas ir Barakas Obama.
„Faktiškai Obama tai vadino „Russia First Policy“ [angl. Rusijos pirmenybės politika], tas perkrovimas su Rusija. Trumpas ją šiek tiek pakoreguoja, jis sako: „America first“ [angl. Amerikai pirmenybė], bet realiai „Russia is second“ [angl. Rusija yra antra]. Ta prasme Rusijai yra prioritetas suteikiamas ir tai yra milžiniška klaida, nes iš esmės einama tuo pačiu B. Obamos keliu.
O ką tai reiškia? Kai B. Obama paspaudė ranką ir apsikabino Putiną po invazijos į Sakartvelą, po 4 metų mes matėme kitą invaziją“, – prisiminė Ž. Pavilionis.
Jo įsitikinimu, D. Trumpo prezidentavimo laikotarpiu invazijos nebus. Tačiau baiminasi, kad ji gali įvykti po 4 metų.
„D. Trumpas teisus, kai sako, kad mano laiku invazijos nebus, aš tuo beveik tikiu, bet man baisu, kad ji gali būti po 4 metų, jeigu taip toliau elgsis, nes tu skatini žvėrį okupuoti. <...>
Tai būtų visiška kvailystė ir prieštarauja pačios Amerikos interesams“, – pridūręs, kad Vašingtono sprendimai yra pernelyg naivūs šiuo atžvilgiu ir, tikėtina, rusai tuo pasinaudos, sakė Ž. Pavilionis.
Buvęs užsienio reikalų ministras: „Neramu matant, kaip gali skeveldromis subyrėti visa tai, ką Lietuva per dešimtmečius padarė“
Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis neslėpė, jog NATO likimas šiuo metu kelia nerimą.
„Dabar ypač man neramu matant, kaip gali skeveldromis subyrėti visa tai, ką Lietuva per tuos dešimtmečius [nuo įstojimo į NATO – aut. past] padarė ir kažkas vėl turės kažką pradėti daryti iš naujo“, – pridurdamas, kad NATO alijansas kažkokia forma turėtų išlikti, „Žinių radijui“ teigė A. Valionis.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad 2004 m. kovo 12 dieną tuometinis užsienio reikalų ministras A. Valionis pasirašė Lietuvos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties dokumentą. 2004 m. kovo 29 dieną Lietuva tapo NATO nare.
Buvęs užsienio reikalų ministras nuogąstauja, kad ilgainiui NATO susitarimus pakeis atskiri, dvišaliai susitarimai.
„Žinant, kaip kartais pasisuka popieriniai reikalai, kaip tos sutartys pasisuka, darosi ypač neramu, kad Lietuva atsidurs didelio pasirinkimo akivaizdoje, kada Europos saugumo sistema dvišalius kontrįsipareigojimus ims planuoti, o NATO tarsi smėlis tarp pirštų subyrės ir nebeliks“, – kalbėjo buvęs užsienio reikalų ministras.
Jo teigimu, reikia saugoti NATO, bet ir galvoti apie kitas alternatyvas.
„Sudėjus Europos ir Kanados tankus, artileriją, ginklavimosi išlaidas mes gerokai pranokstame Rusiją be Jungtinių Amerikos Valstijų“, – pridurdamas, kad Europos susitelkimas bus lemiamas, tvirtino A. Valionis.
Buvęs užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad Europos Sąjungos BVP yra apie 50 trilijonų, o iš tos sumos Ukrainai skiriama 0,3 proc. „egzistencinės grėsmės iš Rusijos pusės“ metu.
Visą „Žinių radijo“ laidą žiūrėkite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
