Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovaujama koalicija žadėjo naujus ir itin skaidrius biudžeto lipdymo principus. Deja, tik žadėjo.
Seimui pagaliau pristatytą 2011 metų biudžetą Vyriausybė, kaip visada, rengė po kilimu, stengdamasi į parlamentą atnešti kuo vėliau, žadėdama ir taupyti, ir nedidinti mokesčių naštos. Maža to, nė vienas šių pažadų neįvykdytas. Be to, netyla aistros ir dėl valstybės piniginės valdymo praėjusiais metais.
Apskųsti prokurorams
Valstybės kontrolės (VK) ataskaitoje aiškiai konstatuoti 2009 metų biudžeto vykdymo trūkumai. Finansų minsiterija į tai nerišliai atsikirtinėja, rodo pirštu į kitus. Tai primena anekdotišką bandymą pasislėpti už meškerės.
Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis kreipėsi į generalinį prokurorą Darių Valį ir prašė ištirti, ar Finansų ministerija, valstybės rezervo lėšas laikydama komerciniame banke „Swedbank“, o ne Lietuvos banko sąskaitoje, kaip turėtų būti pagal įstatymą, nepažeidė viešojo intereso.
Nežinia, ką pasakys prokurorai, bet įdomu tai, kad Finansų ministerija į kontrolierių pastabas atsakė savo interneto svetainėje maždaug taip: visi taip daro nuo 2003 metų ir niekam nekliuvo, o ir vienas įstatymas prieštarauja kitam. Mat Valstybės rezervo įstatyme numatyta rezervą pavesti tvarkyti Finansų ministerijai, o ši negali turėti sąskaitos Lietuvos banke. Šiuos prieštaravimus sugalvojome ne mes, todėl atstokite.
Opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius vadina tai atsikalbinėjimu. „Keičiant Iždo įstatymą konservatoriai neprieštaravo, kad pinigai turi būti laikomi saugiai, o ne kaip terminuoti indėliai, kad kas nors galėtų uždirbti. Finansų ministerija turi visus svertus tvarkyti sąskaitas, o jei tam reikėjo pakoreguoti dar vieną įstatymą – galima tai buvo padaryti gana greitai“, – teigė politikas. Sunku su tuo nesutikti prisimenant naktines 2008 metų rudens mokesčių reformas, eksperimentus su privalomojo sveikatos draudimo mokesčio plėšimu iš bedarbių.
Skolų kupra slegia
Valstybės skola per 2009 metus padidėjo perpus – Lietuva pernai pasiskolino 13,9 mlrd. litų. Praėjusių metų pradžioje, diriguojant tuomečiam finansų ministrui Algirdui Šemetai, skolintasi brangiai ir paslaptingai. Ypač buvo pamėgta skolintis platinant obligacijas ne per viešą aukcioną, o slaptomis derybomis. Net 5 mlrd. litų buvo pasiskolinti 10 metų su 7 procentų palūkanomis.
„Balsas.lt savaitė“ jau anksčiau rašė apie dar vieną TS-LKD politikos įdomybę. Jos politikai ne kartą viešai aimanavo dėl neskaidraus rusiško kapitalo skvarbos, įžvelgė dideles grėsmes su skandalingomis istorijomis neretai siejamo banko „Snoras“ veikloje. Vėliau būtent „Snoras“ tapo vienu bankų, skolinusių Vyriausybei su viešai neskelbiamomis palūkanomis.
Nepriklausomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas atkreipė dėmesį į skolos ir palūkanų didėjimo dinamiką. „Kitąmet centrinis valstybės biudžetas sudarys 17 mlrd. litų, o vien palūkanos už anksčiau pasiskolintas lėšas – 1,9 mlrd. litų. Tai jau daugiau kaip dešimtadalis biudžeto“, – pabrėžė jis.
S. Jakeliūnas nurodė kaimynę Latviją, kuri pigiau nei Lietuva pasiskolino iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), ir Lenkiją, kuri, nors krizę išgyveno bene švelniausiai visoje Europos Sąjungoje, sudarė su TVF išankstinį susitarimą, kad prireikus galėtų skolintis pigiau.
Lietuvos skola iki metų galo sieks 35 mlrd. litų, tad kyla natūralus klausimas, ką gero už tuos pinigus nuveikė Vyriausybė
„Viskas labai paprasta: kai sunkmečiu skolinamasi vienus, antrus metus, tai apie efektyvų skolintų pinigų panaudojimą galima kalbėti tik vienu atveju – sumažėjus nedarbui. Deja, padėtis priešinga“, – teigė A. Butkevičius. Tai patvirtino ir kita VK ataskaita, kurioje teigiama, kad nedarbo stabilizuoti taip ir nepavyko.
Mokesčiai tik didės
Vyriausybė ne kartą viešai žadėjo, kad kitąmet mokesčiai nedidės, o biudžetas bus labai taupus. Deja, kitų šaltinių, be mokesčių mokėtojų kišenės, nėra, o apie viešojo sektoriaus lėšų mažinimą nekalbama. Mokesčių „nedidinimą“ iliustruoja tai, kad nuo 2001 metų sausio 1 dienos papildomomis 15 procentų dydžio įmokomis „Sodrai“ galės „pasidžiaugti“ ūkininkai, sportininkai, atlikėjai ir autorinius atlyginimus gaunantys žmonės.
Naujojo biudžeto sudarytojų optimizmą, numatant 13 proc. biudžeto pajamų augimą, S. Jakeliūnas aiškino paprastai: „Matyti, kad tikimasi daugiau pajamų į biudžetą iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dėl brangstančių maisto produktų ir komunalinių paslaugų. Tai taip pat matyti iš užmojo padidinti akcizus dyzelinui ir tabakui. Gal net ne visi žino, kad prie akcizo dar pridedamas PVM.“
Pridėjus ketinimus neberiboti elektros tiekimo įmonių pelno, galima atsekti paprastą logiką: kuo aukštesnės kainos, tuo daugiau mokesčių į biudžetą.
Šalia to grąsinimai prekybos tinklams ir monopolininkams atrodo juokingai. „Nesunku viena ranka tarsi kovoti su brangimu ir grūmoti kita ranka naudotis infliacija biudžetui papildyti. Aišku, kartu numatoma šiek tiek didinti socialines išmokas, kad tai nuramintų skurdžiausius žmones. Tuo pat metu deklaruojamas ir taupymas, o tai jau yra paradoksalu“, – sakė S. Jakeliūnas.
Nieko naujo nesugalvota
Jokių naujovių pateiktame 2011 metų biudžeto projekte ir jo rengimo procese neįžvelgia nei ekspertai, nei opozicija.
„Jau daugelį metų galioja Seime patvirtinta rezoliucija, kad biudžetas turėtų būti rengiamas kaip programa, atsirenkant prioritetines ir atidedant mažiau skubias programas. Deja, realiai viskas lieka, kaip buvę – asignavimų prašytojai, daugiausia ministerijos, tiesiog paprašo tam tikrų sumų išlaidoms ir paskui ginasi, kad tikrai jas gautų. Šiemet, mano žiniomis, ministerijos prašė 4 mlrd. litų daugiau, negu gavo“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Tiesa, jis pats yra buvęs finansų ministru, bet savo peršamos gerosios praktikos taip pat neįdiegė.
„Tiesą sakant, nematau tų revoliucinių pokyčių. Visada žiūriu į skaičius, į tai, kaip jie gimsta. Akivaizdu, kad ateinančių metų biudžeto projektas yra daug agresyvesnis ir optimistiškesnis už tą, kuris buvo planuojamas šiems metams“, – sakė S. Jakeliūnas.
Triukas prieš rinkimus
Ekonomikos analitikas Rimantas Rudzkis pritarė nuomonei, kad biudžete esama prieš rinkimus būdingų kovos elementų. Pašnekovas nurodė, kad valdžia bijo pranešti apie numatomą išlaidų valstybės sektoriui mažinimą.
„Niekur nesidėsi, visa Europa eina tuo pat keliu. Kadangi visur deficitas – per didelis, išlaidos mažinamos. Mes, ko gero, vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kuri kalba apie išlaidų didinimą“, – sakė R. Rudzkis „Balsas.lt savaitei“.
Premjeras, TS-LKD lyderis lyderis Andrius Kubilius į visą kritiką atkerta, kad išlaidas didina valstybės skolos administravimas, įmokų Europos Sąjungai augimas ir socialinės pašalpos. Anot premjero, šito vyriausybės niekaip negali sustabdyti.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė išsamiai biudžeto kol kas nekomentavo. Ji kritikavo numatomą išlaidų didinimą, bet sugebėjo įžvelgti ir pasveikinti pastangas ištraukti ekonomiką iš šešėlio.
„Tai, kad biudžetas dar sunkmečiu rodo didesnes išlaidas, nėra gerai – vadinasi, nėra rimtų pastangų ieškoti vidinių rezervų“, – sakė ji.
Bankininkas Tomas Andrejauskas sakė matąs tik vieną būdą pinigams sugrąžinti iš šešėlio. „Geriausias ir per šimtmečius įrodytas būdas, kaip kovoti su šešėline ekonomika, yra mokesčių mažinimas. Niekas nesugalvojo geresnio būdo“, – įsitikinęs T. Andrejauskas.
Taigi, anot premjero Andriaus Kubiliaus, labai taupaus biudžeto projektas, kuris, prezidentės žodžiais tariant, „ištrauks“ visus iš šešėlio, yra kartu ir netaupus, nes didinamos išlaidos. Tik štai nedarbo mažėjimo specialistai nežada.
Ne visai aišku ir tai, kaip kontrabandos mažinimui ir šešėlio nuskaidrinimui gali pasitarnauti kelionių režimo su kaimynine Baltarusija numatomas palengvinimas.
„Didėjanti infliacija rodo didėjančią paklausą, o tai skatina investicijas. Teoriškai gerai, bet turėjome tą infliaciją šeštus, septintus, aštuntus metus 10 ir daugiau procentų. Matome, kas išėjo. Vidaus vartojimas paklausos neatgaivins, jei neatsigaus kreditavimas. Tada atsigautų statybos ir mažmeninės prekybos sektoriai, kurie pakeltų ekonomiką. Šiemet jie tragiškai smuko: statybos – 17 proc., prekyba – 10 procentų. Jei toks kritimas tęsis, pajamų į biudžetą nesurinksime“, – sakė S. Jakeliūnas.
Belieka tikėtis, kad komerciniai bankai atsidėkos už „pusiau teisėtai“ laikomus valstybės pinigus, neviešą skolinimąsi kosminėmis palūkanomis ir „atsuks kranelį“. Kitaip, Naujųjų metų naktį galėsime pasveikinti vieni kitus su nauju biudžetu ir su naujais košmarais.
TIK FAKTAI:
VK ataskaitoje sakoma: „Vykdytos ekonomikos skatinimo plano priemonės neturėjo tokio poveikio Lietuvos ekonomikai, kuris būtų leidęs stabilizuoti 2009 metų pradžioje buvusį nedarbo lygį, įmonių bankrotų skaičių, emigracijos srautą, nes šie rodikliai iki 2009 metų pabaigos gerokai išaugo, o veikiančių ir įregistruotų naujų ūkio subjektų skaičius, palyginti su 2008 metais, sumažėjo.“
Vyriausybė kitąmet planuoja iš „šešėlio“ ištraukti 700 mln. litų PVM ir 400 mln. litų akcizo, kartu didindama šių mokesčių naštą, kuri, daugumos specialistų teigimu, yra pagrindinė „šešėlio“ klestėjimo priežastis.
