Ekspertai tvirtina, kad per dvejus metus ne tik nepriartėjome prie plačiai ištrimituotos naujos Visagino atominės elektrinės (AE) statybos, bet netgi gerokai nuo to nutolome. Lietuva pagal energetinį priklausomumą neatrodo prasčiausiai iš Europos Sąjungos šalių. Tai skelbia Bendrijos nepriklausomų energetikos organizacijų portalas „Energy.eu“. Tačiau neskaidriai privatizavusios VST ir sukūrusios „Leo LT“ Vyriausybės suvaržė savo pačios piliečių laisvę.
Gerais norais ir pragaras grįstas
Pasistatyti Visagino AE, nutiesti elektros tinklus į Lenkiją bei Švediją ketinanti Lietuva, kaip tikisi premjeras Andrius Kubilius, taps ne tokia priklausoma nuo Rusijos. Siekiai gražūs ir kilnūs, bet gyventojų išlaisvinti nuo energetinio priklausomumo neskuba ne tik A.Kubilius. To nedarė ir ekspremjeras Gediminas Kirkilas.
Pasak teisininko Kęstučio Čilinsko, elektros, dujų ir šilumos energetiką šalyje kol kas kontroliuoja privatūs subjektai ir diktuoja vartotojams savo nustatytas kainas. Jo skaičiavimu, Lietuva suvartoja apie 10 mlrd. kWh elektros energijos, o 1 kWh kainuoja apie 35 centus. Bendra pinigų apyvarta siekia apie 3,5 mlrd. litų. „Tai didelis kapitalas, o elektros energijos tarifai Lietuvoje keičiasi pagal tai, kieno rankose atsiduria elektros energetikos kontrolė“, – sakė K.Čilinskas.
Pasak teisininko, valdžia iš esmės veltui atidavė VST į privačias rankas: „Jau teisme įrodyta, kad už VST buvo sumokėta ne iš privatizacijos lėšų, o kitais būdais. Tai yra beveik 40 proc. visos Lietuvos energetikos valdžia atidavė privatininkams, nė cento negaudama į valstybės biudžetą, nes lėšas privatininkai gavo surinkę iš gyventojų ir dirbtinai pasididinę įstatinį kapitalą.“
Jų interesams, kaip mano K.Čilinskas, mėgina tarnauti ir A.Kubiliaus Vyriausybė, siūlanti „Vilniaus dešimtukui“ brangiai kainuosiančią taikos sutartį mainais į ramybę. Užuot išieškoję, susimokės K.Čilinskas turi galvoje pirmadienį Vyriausybės išreikštą pritarimą nutarimo projektui, kuriuo „Leo LT“ akcininkų susirinkime Energetikos ministerija siūlys privačiai investuotojai „NDX energijai“ 680 mln. litų restitucinį atlyginimą už jos valdomas „Leo LT“ akcijas.
Tokią sumą „NDX energija“ esą sumokėjo 2003 m. privatizuodama VST. „Ši suma nebūtų skiriama iš biudžeto, ją „NDX energijai“ sumokėtų „Leo LT“ ir taip Vyriausybė liktų vienintelė „Leo LT“ akcininkė“, – teigė premjeras A.Kubilius. Kitaip tariant, valstybė taptų vienintele VST savininke. Tačiau, K.Čilinsko žodžiais, šis sprendimas palankesnis privatiems savininkams. „Konstitucinis Teismas nurodė, kad „Leo LT“ steigimas vyko prasilenkiant su Konstitucija, todėl negali būti jokios kalbos apie kompensavimą „NDX energijai“, – mano K.Čilinskas.
Įžvelgia Rusijos įtaką
Atominės energetikos komisijos narys parlamentaras Kęstutis Daukšys tikina, kad iš visų Vyriausybės žingsnių ir jos narių „žodžių pūgos“ matyti, jog „Lietuva naujos AE nepasistatys, be to, labai stipriai jaučiama Rusijos įtaka“. Paklaustas, kaip tą įtaką Rusija daro, K.Daukšys atsakė: „Nežinau, gal ji (Vyriausybė – aut. past.) turi įtakingus rėmėjus, bet ta įtaka jaučiama.“
„Kaip mes naują AE pastatysime, kai net Estijos premjeras pasakė, kad patys lietuviai nenori statyti elektrinės“, – kalbėjo K.Daukšys. Jo teigimu, net jei būtų pastatyta Visagino AE, neaišku, ar jos pagaminta elektros energija būtų konkurencinga rinkoje. „Kiek ji kainuos, kas ją pirks?“ – retoriškai klausė K.Daukšys. Jis beveik neabejoja, kad po naujųjų metų, kai apie 70 proc. šaliai reikalingos elektros energijos gamins Elektrėnų elektrinė, o apie 30 proc. trūkstamos elektros Lietuva importuos iš kitų šalių, buitiniai vartotojai ir ūkio subjektai už elektrą mokės ne mažiau kaip 50 ct už 1 kWh.
Paaukojo valstybės interesus
Anot K.Čilinsko, šalies energetinio nepriklausomumo idėja buvo palaidota privatizuojant VST ir steigiant „Leo LT“, nors Lietuva buvo užmezgusi labai gerus santykius su Švedija, Estija, Lenkija ir Latvija.
„Iš pradžių būtent su šiomis šalimis tartasi, kad bus sudaryta sutartis ir bendromis jėgomis statoma nauja AE, o jos nusipirks akcijų, tai yra tą dalį, kurią vėliau Vyriausybė atidavė „NDX energijai“ bendrovėje „Leo LT“, – pasakojo K.Čilinskas. – Užuot gavę apie 7 mlrd. litų Visagino AE statybai, mes praradome energetikos sektoriaus kontrolę, o elektrinės statyboje nedalyvauja nė viena iš minėtų šalių. Pelningiausia dalis buvo atiduota privatininkams, todėl tarptautinis Visagino AE projektas faktiškai sužlugo.“
Pasak jo, energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra bejėgis, nes sprendimus nulemia Ministras Pirmininkas. „Iš arti mačiau, kaip premjeras prisirišęs prie „Maximos“ savininkų interesų ir kaip jam sunku nuo jų atsiriboti“, – neabejoja K.Čilinskas.
Kas kontroliuos strateginį investuotoją?
Teisininkas mano, kad naujos elektrinės Lietuva nepasistatys. „Leo LT“ kurtas siekiant pastatyti naują AE, bet per dvejus metus prie Visagino AE statybos ne tik kad nepriartėjome, bet netgi nutolome“, – sakė K.Čilinskas. Jis taip pat tikino, kad valstybė, kaip buvo, taip ir liko energetiškai priklausoma nuo Rusijos.
„Išsilaisvinti iš to galėjome anksčiau, padedami Vakarų partnerių, – kalbėjo K.Čilinskas. – Galiausiai Lietuvoje niekam iš tikrųjų ir nerūpi ta nepriklausomybė, nes svarbiau išsidalyti milijardus. Rusija nekvaila ir mato, kad Lietuvos energetika atsidūrusi privačiose rankose.“ Esą net strateginis investuotojas gali būti statytinė Rusijos bendrovė. Tokią įmonę sėkmingai galima įsteigti Vakarų Europoje, todėl Lietuvoje ji gali atrodyti kaip „strateginis investuotojas iš Vakarų“.
Lietuva tarp priešų
Kad Rusija gali daugiausia susimokėti už energetinę įtaką Vakarų Europoje, taigi ir Lietuvoje, rodo ne tik šios šalies projektai (pvz., dujotiekis „Nord Stream“ Baltijos jūros dugnu), bet ir užsienio žiniasklaidos įspėjimai apie geopolitinius Rusijos tikslus. Italijos laikraštis „La Republica“ paskelbė Europos valstybių žemėlapį, kuriame pavaizduotos vadinamojo Rusijos „draugų klubo“ narės (tarp jų – ES narės Vokietija, Prancūzija, Italija, Vengrija, Slovakija, Graikija), partnerės (Austrija, Belgija, Portugalija, Slovėnija ir kt.), priešiškos (Jungtinė Karalystė, Švedija, Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir Rumunija) ir neutralios valstybės.
ES senbuvės kovoti dėl energetinio nepriklausomumo mūsų šaliai nepadės – jeigu būtų norėjusios, elektros tinklai į Vakarus jau būtų seniai nutiesti. Tokia informacija verčia suglumti: kaip Lietuvos valdžia, užuot mėginusi pragmatiškai kalbėtis su Rusija, didina priešpriešą su kaimyne (dujas iš Rusijos perkame brangiau nei Vokietija), o pastangas bent kiek išlaisvinti Lietuvos gyventojus nuo energetikų monopolijos pakeičia energetinių vampyrų dariniai (VST privatizavimas, „Leo LT“).
Sąmokslo teorija Visagino AE tampa labiau popieriniu projektu, nes joks investuotojas nesiryš keliems dešimtmečiams įšaldyti milijardų, jei neaišku, kada atsipirks. Juolab kad Kaliningrado srityje jau rengiama naujos Rusijos branduolinės elektrinės statybų aikštelė, tokią elektrinę Lietuvos pašonėje rengiasi statyti ir Baltarusija. Didesni sąmokslo teorijos šalininkai mano, kad UAB Visagino atominė elektrinė (kurios 100 proc. akcijų priklauso „Leo LT“) nurengtų paskutinius Lietuvos gyventojų marškinius.
Vien šios kontoros šiemet atliekami 29 projektai (statybos aikštelių įvertinimas pagal Tarptautinės atominės energijos agentūros saugos reikalavimus, Drūkšių ežero hidrologinio ir terminio balanso matavimas, Detaliojo plano parengimas, Ignalinos AE infrastruktūros perėmimas, Aplinkosaugos statybviečių auditas ir kitkas) ir trys programos kainuos 17 mln. litų, o už įvairių konsultantų paslaugas „iš šalies“ ši bendrovė moka šimtus tūkstančių litų. Pavyzdžiui, už konsultacijas rengiant Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategiją Suomijos bendrovei „TVO Nuclear Services Oy“ buvo atseikėta 200 tūkst. litų.
Energetikos ministerijos nurodymu JAV konsultacinė bendrovė „NM Rothschild & Sons“ pateikė naujos AE projektą. Už kelių lapų studiją sumokėta apie 5,17 mln. litų. Dar apie 6,9 mln. litų „NM Rothschild & Sons“ konsultantai gaus, jeigu atsiras strateginis investuotojas į naujojo reaktoriaus statybą.
Matant, kas Lietuvoje daroma su energetika, mūsų šalį galima būtų prilyginti toms valstybėms, kurias buvęs ekonominis žudikas Džonas Perkinsas aprašė autobiografi nėje knygoje „Ekonominio smogiko išpažintys“ („Confessions of an Economic HitMan“). Dirbęs panašioje konsultacinėje bendrovėje „Chas. T. Main“ ir glaudžiai bendradarbiavęs su JAV slaptąja tarnyba, Dž.Perkinsas į energetinį skurdą pasiuntė Indonezijos, Panamos, Ekvadoro, Kolumbijos gyventojus, nes šių šalių politikai pasitikėjo konsultantų išvadomis. Pasaulio banko padedamos lėšas iš projektų susižerdavo galingiausios planetos korporacijos.
Lietuva neturi savo išteklių
Jurgis Vilemas, akademikas:
Energetiškai nuo nieko nepriklausoma Lietuva negali būti, nes neturi energijos išteklių. Tokios valstybės yra Norvegija, Rusija. Naftos tiekimo požiūriu esame visiškai nepriklausomi, nes į Klaipėdos naftos terminalą galima pristatyti du kartus daugiau naftos nei Lietuvai reikia, ir, beje, iš įvairių šalių. Jei naują AE statytume už savus pinigus, pasakyčiau kategoriškai „ne“, o jeigu už strateginio investuotojo, tuomet tariu „taip“.
Veiksmai surežisuoti
Valentinas Mazuronis, Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas:
Energetinė nepriklausomybė įmanoma, bet ir ankstesnioji socialdemokratų, ir dabartinė konservatorių Vyriausybės darė viską, kad tos nepriklausomybės būtų kuo mažiau. Energetikų klanai dirba su išorės partneriais ir Lietuvoje užsidirba pinigus. Dalį pasiima sau, o kitą dalį atiduoda užsienio šeimininkams.
Gediminas Stanišauskas
