Energetikos projektus Lietuvos politikai svarsto žiūrėdami, kokią poziciją naudingiau užimti ir už ką potencialūs rinkėjai sudės daugiau kryžiukų.
Batalijos dėl naujos branduolinės jėgainės ir kitų brangių energetinių svajonių Seimą pasiekė Garliavos siaubo filmo kontekste ir buvo nustumtos į antrą planą.
Vis dėlto jos nėra nevertos dėmesio vien todėl, kad susikaupusi ir savo didybę nutarusi parodyti sistema parodė, jog moka pasitelkti jėgą prieš vaikus, senius ir moteris. Ar taip pat uoliai bus nuo šiol vykdami ir kiti teismų sprendimai - matysime. Gyvenimas ir šių brangių sumanymų svarstymai dėl to nesustojo. Netgi priešingai. Seime saliamoniškai nutarta, kad apie pūlinius, kuriuos atvėrė mergaitės drama, kalbėti nėra laiko – mat nespėsime energetiškai suklestėti.
Viešaisiais ryšiais driokstelėti nutarę valdantieji prieš visus svarstymus net išplatino pranešimą spaudai, kuriuo informavo, kada ir pro kurias parlamento duris bus įnešti dokumentų paketai. Suprask – fotografuokite, filmuokite ir žavėkitės mūsų darbais. Nufotografuota, parodyta ir papasakota. Kur kas mažiau žinoma apie paketų turinį ir įtaką mūsų piniginėms.
Pozicija ir opozicija žaidžia žanro žaidimus. Jie vyksta ir valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos viduje, valdančiojoje koalicijoje.
Visi neoficialai sutaria, kad Seimas su savo procedūromis referendumo dėl naujos elektrinės greičiausiai nepaskelbs. Tam reikia neeilinės Seimo sesijos likus dviem mėnesiams iki parlamento rinkimų.
Opozicija reiškia pritarimą ir apeliuoja į tautą. Taip tikisi mobilizuoti savo rinkėjus. Dalis valdančiųjų elgiasi panašiai rodydama savo vienmandačių apygardų elektoratui, kad yra kitokie nei nomenklatūrinė TS-LKD viršūnėlė, kuri jaučiasi saugi dėl savo asmeninių balų rinkimuose, todėl žaidžia priešingą žaidimą. Visi supranta ir visi žaidžia, maivosi.
Kad viskas vyksta būtent taip, įrodo ir TS-LKD vadovų aršėjantis tonas, kai mėginama pasakyti, jog visi abejojantieji energetiniais žygdarbiais yra Rusijos agentai ir „Gazprom“ pakalikai. Tai, beje, primena ir etikečių „kedofilas – pedofilas“ klijavimą. Už ugningos retorikos slepiasi sveikų argumentų stokojanti pozicija.
Net tiems, kurie besąlygiškai remia taikaus atomo plėtrą Marijos žemėje, joks TS-LKD vadas, viešųjų ryšių berniukas skambaliukas ar gudragalvis šešėlinis patarėjas negali atsakyti į elementarų klausimą, kaip galėjo nutikti, kad nacionalinė energetikos strategija iki pat kadencijos pabaigos neapginama Seime, o dideli popierių paketai stumiami ratifikuoti ir dar grasinama išdavikų etiketėmis. Viskas atrodo lyg nevykusi ir niekad neįsigaliojusi Europos Konstitucijos sutartis, iš kurios skubaus ratifikavimo šalies parlamentas turėjo pasimokyti.
Tiek Garliavoje pratrūkusios teisėsaugos piktžaizdės, tiek energetika rinkimų sezono metu turbūt nebus rimtai apsvarstyti. Dėlionės dėliojamos atsižvelgiant dar ir į tai, kad niekas su niekuo fundamentaliai nesugadintų santykių, o susirinkus naujam parlamentiniam margumynui nereikėtų teisintis dėl to, kad su kažkuo dievagojaisi neiti į koaliciją.
Tai nepanašu nei į rūpestį dėl būsimų sąskaitų už elektrą, nei į rimtą mėginimą įsigilinti, kokią dvokiančią pelkę atvėrė skrynia, atsivėrusi Kedžių namų šturmo ir gynybos istorijoje. Spektaklis tęsiasi. Bilietai teoriškai nemokami.
