„Kai šeimoje yra pastebimos problemos, dažnai būna vėlu kažką iš esmės keisti. Tada reikia įdėti labai daug darbo, kad pasiektum norimų rezultatų.
Kai susiduriame su paaugliais yra sunku iškart nustatyti, kad jie patiria socialinę atskirtį. Jei žmogus turi problemų su įstatymais dar vaikystėje, tai vėliau jis patenka į didelės rizikos, nusikalsti linkusių asmenų, grupę“, - pasakojo K. Marklund.
Daug įvairių temų savo pranešime palietusi ekspertė pasakojo, kad dažnai vaikystėje patiriamos problemos vėliau perauga į rimtesnes problemas paauglystėje.
„Smurtą namuose patiriantys vaikai dažniau serga depresija, psichikos ligomis, jų mokymosi rezultatai būna prastesni. Blogiausia, kad jie patys yra linkę smurtauti, nes jiems tai atrodo kaip norma.
Žinome, kad nuo 10 iki 15 proc. jaunų mamų patiria depresiją. Todėl labai svarbu laiku pastebėti problemą ir suteikti joms pagalbą. Šeimos turi būti mokomos tinkamai reaguoti į kūdikio siunčiamus signalus. Negalima pulti smurtauti“, - pabrėžė K. Marklund.
Anot jos, tėvai turi būti raginami skatinti pozityvų vaikų elgesį: „Tam tikrose šalyse tapo įmanoma, kad vienas kito nepažįstantys tėvai susitiktų ir kartu su savo atžalomis nuveiktų kažką kartu. Pavyzdžiui, drauge su vaikais ruoštų namų darbus, žaistų žaidimus.
Lietuvoje pasiekti tokių rezultatų greitu metu nepavyks. Tačiau nereikia norėti gauti viską iš karto. Reikia žengti į priekį po mažą žingsnelį. Ankstyva intervencija į šeimos problemas atsiperka. Ji užtikrina geresnį gyvenimą ir šviesesnę vaikystę. Tikiu, kad Šiaurės šalių rekomendacijos galėtų būti naudingos ir Lietuvoje“, - pabrėžė K. Marklund.
