Kylanti gripo banga lydima ir kitų virusinių susirgimų. Ji yra pandemijos – COVID-19, skarlatinos, intersticinių respiratorinių virusinių susirgimų fone, kurie komplikuoja situaciją. Todėl šį sezoną pavojų ir rizikų žymiai daugiau. Apie tai kalba Europos Sąjungos (ES) komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis.
Tačiau teigti, kad šiemet gripo virusas pavojingesnis nei ankstesniaisiais metais, duomenų nėra. Tiesiog situacija daug palankesnė gripo viruso plitimui.
„Žmonių imlumas yra padidėjęs ne tik gripui, bet ir kitiems virusams, kurie faktiškai du sezonus cirkuliavo labai mažai. O mažiau cirkuliavo dėl pandeminių ribojimų, kai žmonės mažiau judėjo, nesusidūrė vienas su kitu ir neperdavė virusų vienas kitam. Antra priežastis – labiau plito agresyvesnis koronavirusas, kuris juos tarsi išstūmė iš cirkuliacijos.
Kita priežasčių grupė – dėl pandeminių ribojimų ir dėl to, kad daug žmonių susirgo kovidu, yra nusilpęs daugelio imunitetas. Mažiau žmonių skiepijosi nuo gripo, ir tokiu būdu dabar, kai žmonės daugiau juda, bendrauja, kai nebėra tų suvaržymų, mažiau dėvimos kaukės uždarose patalpose, virusas greičiau plinta. Tai dabar tie peršalimo virusai turi tęsti savo populiaciją, „atsigriebti“ už tas prarastas galimybes“, – paaiškina užkrečiamųjų ligų specialistas, profesorius Saulius Čaplinskas.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkas Gytis Dudas akcentuoja, kad šiemet gripo išraiška agresyvesnė, bet tai neturi nieko bendro su gripo viruso mutacijomis.
„Tai yra visiškai populiacijos sąlygota aplinkybė, nes turime labai didelę žmonių imtį, kurie gali užsikrėsti. Pabrėšiu, kad šiuo metu gripas ir kiti kvėpavimo ligų virusai blogiausiai atsiliepia tai žmonių kartai, kuri gimė pandemijos laikotarpiu. Jie nėra sutikę šių virusų, serga jais pirmą kartą, ir jų (susirgimo atvejų – aut. past.) yra žymiai daugiau negu mes būtume pratę būtent dėl to, kad pandemijos metu buvo taikyti ribojimai“, – pažymi G. Dudas.
Įtakos virusinių infekcinių turi ir užsitęsęs stresas dėl buvusių karantinų, karo, gyvenimo pablogėjimo ar net kainų šuolio.
„Psichinės sveikatos įtampa taip pat atsiliepia ir žmonių imunitetui“, – sako V. P. Andriukaitis.
Žmogui vienu metu užsikrėtus keliais virusais, pavyzdžiui gripu ir kovidu, ar turint gretutinių ligų, jo klinikinė būklė taps sunkesnė nei nesant vienas kito papildančių faktorių.
„Visame pasaulyje dabar stebime, kaip komplikuojasi kovido situacija, ypač Kinijoje. Kadangi ten labai menkas skiepijimo lygis, buvo naudojamas gana griežtas higieninių normų taikymas. Tai šiuo atveju matome, kad komplikacijų skaičiai didėja, ir neatmestina, kad sergamumas yra susijęs ne tik su kovidu, bet ir su gripu“, – nurodo ES komisaras.
Kam gripas pavojingiausias?
Peršalimo ligoms imliausi vaikai. Skaičiuojama, kad per metus gripu gali susirgti apie 20 proc. ir daugiau vaikų. Suaugusiųjų sergančių gripu skaičius mažesnis.
„Vaikų imuninė sistema yra kiek kitokia [nei suaugusiųjų]. Ji geriau tvarkosi su gripu, peršalimo virusais. Ji ypač tvarkosi su koronavirusu, bet silpniau su intersticiniu respiraciniu virusu. Ir kiekvienais metais net po kelis kartus vaikai serga ligomis, bet jos įprastai praeina lengvai“,– pažymi S. Čaplinskas.
Vis tik dabar reiktų daugiausiai kalbėti apie vaikus, kurie gimė pandeminiu laikotarpiu ir neturėjo progų susidurti su daugeliu virusu, sako G. Dudas.
„Jaunų žmonių, kurių amžius siekia nuo 0 iki 2 metų, imtis yra pakankamai didelė – jie serga įvairiomis kvėpavimo takų ligomis. Būtent dėl to, kad tai yra pirmas jų susidūrimas, nepaisant to, kad ligos yra pavojingos, mes net šį mažą procentą dauginame iš ganėtinai didelio susirgti galinčių žmonių skaičiaus. Dėl to mes gauname pakankamai didelę imtį žmonių, kurie serga sunkiai.
Būtent tai yra matoma visame pasaulyje, kur labai dažnai net intensyvios terapijos skyriai, kurie yra įprastai skirti pediatriniams pacientams, yra perpildyti, ir vaikus tenka guldyti į suaugusiųjų intensyvios terapijos skyrius“, – teigia mokslininkas.
„Kaip ir prie bet kokios ligos, pirmiausia krenta silpniausi. Taip ir čia – gripas stipriausiai, kaip ir kovidas, smogia tiems, kurių imunitetas yra silpnas ir kas turi gretutinių patologinių ligų. Pirmiausia senjorai, senjorai turintys gretutinių ligų. Ir bet kokio amžiaus žmonės, turintys chronines ligas, kurios gali paūmėti ir išsivystyti įvairios komplikacijos, jeigu žmogus susirgs paprasčiausiu peršalimu, jau nekalbant apie koronavirusą“, – pabrėžia S. Čaplinskas.
Šiemet peršalimo ligų, įskaitant ir gripą, sezonas Lietuvoje prasidėjo anksčiau. Prognozuojama, kad labai smarkiai banga padidės sausio-vasario mėnesiais.
„Kaip bus iš tikro matysime pagal epidemiologinės bangos charakteristikas, bet, kad tas pakilimas bus, praktiškai niekas tuo neabejoja“, – sako V. P. Andriukaitis.
Kaukes rekomenduotų visiems
Oro lašelinė infekcija persiduoda iš vieno žmogaus kitam kalbant, čiaudint, kosint per iškvepiamą orą, lašelius. Stambių, vidutinių ir smulkesnių lašelių plitimą į orą gali sustabdyti medicininės kaukės, respiratoriai.
„Būtų rekomendacija viešajame transporte, dideliuose šventiniuose susibūrimuose, parduotuvėse – ten, kur kontaktas yra didelis, dėvėti kaukę. Ji apsaugo ir padeda apsisaugoti nuo sutikto žmogaus išskiriamos infekcijos oro lašeliniu būdu.
<…> Būtų gerai, kad visi kaukes dėvėtų, bet tai jau yra visuomenės kultūros reikalas. Jeigu mes pažiūrėsime į tautas, kurios gyvena labai mažoje teritorijoje, kur žmonių tankis yra didelis, pavyzdžiui, Japonijoje ar Kinijoje, ten kaukių nešiojimas sezoninių susirgimų atvejais yra įprastas dalykas. Ten net nekyla klausimų, kodėl kaukes reikia nešioti gripo infekcijos protrūkio atvejais. O pas mus šitas supratimas dar toli“, – akcentuoja V. P. Andriukaitis.
Jam antrina S. Čaplinskas, kuris pažymi ir patalpų vėdinimo svarbą.
„Bet kokiose patalpose – ar tai būtų bendros viešos patalpos, ar parduotuvės [turi būti vėdinama]. Antras dalykas – uždaroje patalpoje, kur žmonės būna arti vienas kito, ir kur labai didelė tikimybė, kad yra sergančių žmonių, labai neatsakinga nedėvėti kaukių. Kalbu apie sveikatos priežiūros įstaigas – poliklinikas, vaistines, liftus. Jeigu yra galimybė, tai geriau iš viso nesinaudoti liftu, bet lipti laiptais. O jeigu jau važiuojame liftu, tai atėjus prie lifto būtų logiška užsidėti kaukę.
Svarbu prisiminti, kad išėjus iš uždaros patalpos į lauką kaukę reikėtų nusiimti, nes sudrėkusi ji praras savo apsaugines savybes. Aš iki šiol dar matau pavienis žmones, kurie lauke vieni eina su medicinine kauke“, – sako profesorius.
Nuotolinis darbas gripo protrūkio metu
Nuotolinio darbo įvedimas yra rekomenduotinas darbovietėse, kur fiksuojamas virusinių infekcinių ligų protrūkis.
„Įstaigos turi reaguoti, nes galimi ir įstaigų karantinai. Tai visiškai suprantamos priemonės, kurios yra universalios, ar tai būtų gripas, ar kovidas, ar kitas infekcinis protrūkis. Akivaizdu, kad gali įstaigos prisitaikyti, ir taikyti nuotolinį darbą, ir netgi pauzę kelioms dienoms“, – sako V. P. Andriukaitis.
Gripo išsilaikymas patalpoje nėra ilgas – iki kelių valandų. Todėl, kaip ir minima aukščiau, patariamas patalpų vėdinimas, dezinfekcija, temperatūros padidinimas patalpose.
Užregistruoti du mirties atvejai nuo gripo
„Hospitalizuotų asmenų per savaitę, jeigu buvo 49, prieš tai savaitę, hospitalizuoti 97 asmenys, tai dabar pusantro šimto. Iš jų didžioji dalis, tai du trečdaliai yra vaikų nuo 0 iki 17 metų. Reanimacijoje taip pat paguldyta keletas asmenų, iš jų – vaikai. Ir viena nėščioji“, – komentuoja D. Razmuvienė.
Epideminis sergamumo lygis pasiektas jau 32 savivaldybėse. Didžiausias sergamumo lygis Kauno apskrityje – Kėdainių rajone ir Kauno mieste. Taip pat Panevėžio rajone. Sergančiųjų, pasak ekspertės, dar daugės.
„Kadangi dabar yra 3 savaitė, kada sergančiųjų skaičiai auga ir toks jau, sakykim, didesnis augimas buvo, praėjusią savaitę ir dar užpraėjusią savaitę, ta paprastai gripo epidemija, ne epidemija, sergamumas, sezonas, kai kyla sergančiųjų skaičiai, tai būna kilimas 3–4 savaites, toliau sergamumas stabilizuojasi ir ta stabilizacija, kai nei mažėja, nei didėja laikosi dar apie porą, trejetą savaičių“, – aiškina D. Razmuvienė.
Ir visgi savivaldybės, pasak D. Razmuvienės, reikalo skelbti epidemiją kol kas nemato. Praėjusią savaitę Lietuvoje nuo gripo mirė du asmenys.
