Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) teigia, kad Europos Komisija (EK) domisi naujos atominės elektrinės Lietuvoje projekto įgyvendinimu, „nes Lietuvos energetinis saugumas yra sudėtinė ES energetikos politikos dalis“.
URM teigia, jog EK nėra pateikusi jokių formalių išvadų, kad „Leo LT“ sudarymas neatitinka ES teisės.
ES teisės ekspertai BNS yra sakę, kad toks EK susidomėjimas „Leo LT“ gali būti pradinis galimos ES teisės aktų pažeidimo procedūros etapas. Tolesni EK veiksmai paaiškės ne anksčiau nei po mėnesio ir priklausys nuo Lietuvos pusės pateiktų atsakymų.
„Atsižvelgiant į projekto svarbą regiono bei visos ES energetiniam saugumui, Lietuva nuolat keičiasi su EK informacija dėl praktinių ir teisinių naujos atominės elektrinės bei kitų energetikos projektų įgyvendinimo aspektų. Tai įprastinė ES valstybių bendravimo su Europos Komisija praktika. Tačiau Europos Komisija nėra pateikusi jokių formalių išvadų, kad „Leo LT“ sudarymas neatitinka ES teisės“, - rašoma ketvirtadienio vakarą išplatintame URM pranešime.
Čia taip pat pažymima, kad ministerija vertina EK dėmesį Lietuvos bei kitų Baltijos šalių integracijai į bendrą Europos Sąjungos energetikos rinką.
„Lietuvai svarbi Europos Komisijos parama tarptautinių elektros jungčių bei kitų energetikos projektų įgyvendinimui, kurie prisidėtų prie Baltijos šalių energetinės izoliacijos panaikinimo bei priklausomybės nuo vienintelio išorinio energijos tiekėjo sumažinimo. Nauja atominė elektrinė yra didelės apimties regioninis projektas, kurio įgyvendinimas turi strateginę reikšmę ne tik Lietuvos, tačiau ir kitų regiono valstybių energetiniam saugumui. Europos Komisija domisi šio projekto įgyvendinimu, nes Lietuvos energetinis saugumas yra sudėtinė ES energetikos politikos dalis“, - rašoma pranešime.
EK susidomėjo nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ steigimo aplinkybėmis.
EK rašte prašoma paaiškinti, ar Atominės elektrinės įstatymo nuostatos bei sprendimas be konkurso pakviesti privačią įmonę į nacionalinio investuotojo bendrovę neprieštarauja ES direktyvoms.
„Leo LT“ buvo įsteigta sujungus valstybės valdomas įmones „Lietuvos energija“ ir RST bei privataus kapitalo bendrovę VST, kurią valdė VP grupei priklausanti įmonė „NDX energija“. Pastarosios kaip akcininkės dalyvavimas nacionalinio investuotojo bendrovėje be konkurso buvo numatytas Seimo priimtame įstatyme.
Lietuvos valdžios institucijos turėtų pateikti visą informaciją EK apie nacionalinio investuotojo bendrovės steigimą - apie jai jau numatytus ar numatomus uždavinius bei apie privataus partnerio parinkimo procedūrą, teigiama dokumente, kartu nurodant, kad atsakymo laukiama per keturias savaites nuo laiško gavimo.
BNS žiniomis, raštas Vilniuje gautas birželio pabaigoje - liepos pradžioje.
ES teisės žinovų teigimu, Briuselio raštas - pradinis galimos ES teisės aktų pažeidimo procedūros etapas.
„Ar ši procedūra formaliai bus pradėta, priklausys nuo Lietuvos paaiškinimų į užduotus klausimus“, - teigė panorėjęs likti nežinomu ekspertas.
Nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“, kuri turėtų statyti naują atominę elektrinę ir elektros tiltus į Lenkiją bei Švediją, steigimo sandoris buvo užbaigtas gegužės 27 dieną. Vyriausybė valdo 61,7 proc., „NDX energija“ - 38,3 proc. „Leo LT“ akcijų.
