Kauno klinikų pilvo chirurgė Rita Gudaitytė apgailestaudama neslėpė, kad visuomenėje vis dar iš tikrųjų pasitaiko nuomonių, neva nutukimas yra vien žmonių valios neturėjimo problema.
„Nutukimas yra liga, kurią reikia gydyti. Yra tam tikri Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtinti kriterijai, kurie galioja ir Lietuvoje. Taigi chirurginis nutukimo gydymas nesiūlomas ar, tiksliau, netaikomas visiems, kas tik jo pageidauja. Pacientas turi atitikti patvirtintus kriterijus, kad galėtumėme kalbėti apie operacinį gydymą“, – paaiškino gydytoja.
Jos aiškinimu, šiandien svarbiausias kriterijus yra kūno masės indeksas (KMI). Chirurginis nutukimo gydymas rekomenduojamas, kai KMI ≥ 40 kg/m2 arba KMI ≥ 35 kg/m2 kartu su gretutinėmis ligomis (antro tipo cukrinis diabetas, padidinto kraujo spaudimo liga, miego apnėja, artrozė ar nevaisingumas).
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Bendrosios chirurgijos centro vadovas prof. dr. Gintautas Brimas akcentavo, kad chirurginė intervencija yra kompleksinio nutukimo gydymo dalis.
„Nutukimo gydymą sudaro dieta, fizinis aktyvumas, elgsenos terapija, medikamentinis ir galiausiai – chirurginis gydymas. Taigi visada nutukimo gydymas pradedamas nuo paprastesnių priemonių, tačiau jos yra efektyvios tik esant tam tikram nutukimo lygiui. Esant didelio laipsnio nutukimui rekomenduojama naudoti chirurginį gydymą. Taip jį rinktis būtų logiška, jei nepasiteisina kitos priemonės arba jos nesukelia ilgalaikio svorio sumažėjimo“, – kalbėjo gydytojas.
Poreikis stipriai auga
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad nutukimo dažniui stipriai augant visame pasaulyje, natūralu, nuosekliai didėja ir tokių operacijų poreikis. Pasiteiravus, kokiems pacientams dažniausiai prireikia tokių operacijų, G. Brimas nupiešė tokį vaizdą.
„Dažniausiai tai – darbingo, 40–50 metų amžiaus, pacientai, jų kūno masės indeksas siekia apie 45–47. 70 proc. jų sudaro moterys, likę 30 proc. – vyrai“, – sakė jis.
Visgi chirurgas pabrėžė, kad nors jau nuo 1960 m. nutukimas yra klasifikuojamas kaip liga, daug kas dar linkęs galvoti, neva tai yra nesveikos gyvensenos pasekmė.
„Tačiau ne viskas priklauso tik nuo žmogaus gyvenimo būdo įpročių, tai susiję ir su medžiagų apykaita, genetika, socialinėmis aplinkybėmis, darbo pobūdžiu. Taigi neretai žmogus svorio pasirinkti negali. Juo labiau yra žinoma, kad dauguma nutukusių žmonių turi panašaus sudėjimo giminaičių iš tėvo ar mamos arba abiejų linijų. Taigi tai nėra joks apsileidimas, į šią problemą turėtų būti žiūrima plačiau“, – aiškino gydytojas.
Jo pastebėjimu, nors yra apskaičiuota, kad ekonomiškai tokios operacijos apsimokėtų labiau nei vėlesnis nutukimo sukeltų komplikacijų gydymas, jos mažai kur yra visiškai kompensuojamos.
„Šitą klausimą jau kokius 7–8 metus nagrinėja vienas Sveikatos apsaugos ministerijos komitetas. Nors jis buvo nustatęs, kad operacinis gydymas ekonomiškai apsimokėtų labiausiai, visgi vėliau tai Ligonių kasų nebuvo patvirtinta ir kompensacija šioms operacijoms neatsirado.
Realybė gi tokia, kad mūsų valstybė daug pinigų išleidžia širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir kitų su nutukimu susijusių gretutinių ligų gydymui. Pavyzdžiui, net 80 proc. įgyjamu 2 tipo cukriniu diabetu sergančių žmonių yra nutukę.
Todėl neatsitiktinai ir pasaulinės, ir nacionalinės diabetologų asociacijos yra priėmusios sprendimus, kad esant cukriniam diabetui ir nutukimui, kuris nekoreguojamas medikamentinėmis priemonėmis, turi būti naudojamas chirurginis gydymas. Bent jau Lietuvoje yra šios rekomendacijos nelabai yra taikomos ir retas diabetologas tai rekomenduoja savo pacientams“, – kalbėjo G. Brimas.
Chirurgo aiškinimu, šios operacijos iš PSDF dabar yra apmokamos tik dalinai.
„Yra apmokama operacija, narkozė, gulėjimas stacionare, nedarbingumo lapelis, bet tam tikros priemonės, naudojamos operacijos metu, siuvimo aparatai ir panašios priemonės nėra dengiamos. O realiai Ligonių kasų apmokėjimas yra mažesnis nei šitų operacijų savikaina. Taigi tai sudaro didžiulę problemą, nes žmonėms tenka papildomai mokėti ir tai stabdo šio gydymo metodo, kuris yra vienintelis efektyvus gydant didelio laipsnio nutukimą, naudojimą“, – sakė chirurgas ir pridūrė, kad nedaug yra šalių, kur šis nutukimo gydymo būdas būtų visiškai kompensuojamas.
Operacijai pasiryžta ne visi
Chirurgas kartu atkreipė dėmesį į dar vieną problemą – ne visi, kuriems tokia operacija yra reikalinga, prisiverčia gultis ant operacinio stalo.
„Iš tų, kuriems būtų galima siūlyti šį gydymo būdą, pasaulyje operuojama tik 1–2 procentai pacientų. Taigi 98 proc. tų, kurie galėtų būti operuojami, nesiryžta operaciniam gydymui arba jo negauna dėl kitų priežasčių. Taigi dar reikia nueiti nemažą kelią, kad pacientai suvoktų tokios operacijos prasmę“, – sakė G. Brimas.
Paklausas, ar chirurginis nutukimo gydymas leidžia pasiekti geriausią efektą gydant nutukimą, gydytojas aiškino, kad jis pasiekiamas tik derinant ir kitus gydymo būdus.
„Operacija vienaip ar kitaip duoda efektą, tačiau taip būna tik jei visi gydymo metodai naudojami kartu, žmogus būna sureguliavęs dietos ir praėjęs kitų gydymo kursus. Beje, kaip žinia, sunkiausia ne numesti svorį, o jį išlaikyti“, – pasakojo pašnekovas.
Prakalbus apie galimas operacijos komplikacijas, G. Brimas pastebėjo, kad bet kokia chirurginė intervencija turi riziką, tačiau bariatrinė operacija turi mažesnį komplikacijų procentą nei, pavyzdžiui, dėl tulžies pūslės akmenligės atliekamos operacijos.
Pabrėždama, kad skrandžio mažinimo operacijos yra atliekamos tausojančiu laparoskopiniu būdu (kai instrumentai įvedami per nedidelius pjūvius neatveriant pilvo ertmės), R. Gudaitytė įspėjo, kad po operacijos nesilaikant gydytojo rekomendacijų gali pasitaikyti tam tikri sveikatos sutrikimai.
„Atlikus operacijas laparoskopiniu metodu pagreitėja pacientų atsistatymas. Pacientai po 2 val. jau pradeda vaikščioti, greičiau grįžta į aktyvų gyvenimą. Nutukimo chirurgija efektyviai mažina svorį ir koreguoja su nutukimu susijusias gretutines ligas, mažina ilgalaikį mirštamumą. Tačiau jei nebus laikomasi gydytojo rekomendacijų, pacientai nesilaikys tam tikro režimo, gali atsirasti tam tikrų sutrikimų – mineralų ar vitaminų stoka organizme“, – sakė ji.
Medikai primena, kad po operacijos gali prireikti ir plastinės odos perteklių pašalinti padedančios operacijos.
„Jaunesnio amžiaus žmonėms oda dažniausiai susitraukia pati ir chirurginis papildomas gydymas nėra reikalingas. Vyresnio amžiaus žmonėms, priklausomai nuo nutukimo tipo, pavyzdžiui, moterims, kurios dažniausiai turi kriaušės tipo nutukimą, sumažėjus kūno masei odos klostė jau gali nelabai susitraukti. Vis dėlto tokios operacijos yra atliekamos iki 10-ies procentų pacientų“, – pastebėjo G. Brimas.
Po operacijos gyvenimas žymiai pagerėja
Kalbėdama apie tai, kaip po operacijos pasikeičia gyvenimas, R. Gudaitytė pabrėžė, kad jaučiamas žymus pagerėjimas.
„Bent jau taip pasakoja mūsų pacientai. Krenta svoris, pacientui tampa lengviau judėti, jis gali vėl pats atsitarnauti namuose, pradėti dirbti. Gerėja gretutinių ligų kontrolė, reikia vartoti mažiau vaistų. Žmonės tampa laimingesni ir vėl pamilsta save iš naujo.
Žinoma, režimas yra labai svarbus, reikia vartoti vitaminus, kartą per metus atlikti kraujo tyrimus. Nėra tokios operacijos, kurią padarytumėme, o žmogus toliau galėtų valgyti, kaip valgęs, tik svoris mažėtų.
Po operacijos taip pat reikia laikytis dietų, mitybos režimo, tačiau tai daryti tampa daug lengviau (mažėja alkio jausmas, greičiau atsiranda sotumas, po operacijos taip pat pasikeičia ir už alkį ir sotumą atsakingų hormonų balansas organizme) ir numestą svorį išlaikyti tampa daug paprasčiau. Siekiant gerų ilgalaikių rezultatų, pacientai turėtų vengti lengvai įsisavinamų angliavandenių ir užkandžiavimo, reguliariai vartoti papildus“, – patarė gydytoja.
