Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt
Prieš daugiau nei metus iš Lietuvos pabėgusi ir darbe nesirodanti Seimo narė Neringa Venckienė sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po šio Konstitucinio Keismo sprendimo Seimas turėtų balsuoti, ar atimti mandatą iš baudžiamojoje byloje kaltinamos N. Venckienės.
„Sakyčiau, turi būti ir gėdos jausmas. Pasirodo, moraliniai kriterijai, deja, neveikia“, – LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ sakė N. Venckienei iniciatorius, liberalas Eugenijus Gentvilas. Apie tai pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su E.Gentvilu, socialdemokratų frakcijos seniūne Irena Šiauliene ir „Drąsos kelio“ frakcijos nariu Vytautu Matulevičiumi.
Pone Matulevičiau, nejaugi tikėjotės kažkokio kitokio sprendimo?
Ne, ko gero nesitikėjau, bet vis dėlto ruseno tokia viltis, kad Konstitucinis Teismas šios problemos nenagrinės izoliuotai.
Ką jūs turite omenyje?
Turiu omeny tai, kad norint nustatyti, ar Seimo narys praleidinėjo posėdžius sąžiningai ar nesąžiningai, reikia nustatyti priežastis. Reikia žinoti, kur tas seimo narys yra. Jeigu jis pasitraukė iš Lietuvos – tai dėl kokių priežasčių? Reikia išsiaiškinti net ir tai, ar tas asmuo egzistuoja fiziškai.
O jums yra daug neaiškių dalykų šioje situacijoje?
Aš galiu pasakyti savo nuomonę, kad be labai rimto pavojaus N. Venckienė nebūtų pasitraukusi iš Lietuvos.Jeigu mes nagrinėsime problemą izoliuotai – tai nieko nesuprasime. Jeigu mes dabar konstatuojame, kad N. Venckienė nelanko posėdžių neišsiaiškinę kodėl, tuomet yra beprasmiška kalba. Pone Gentvilai, ar tai yra izoliuotas nagrinėjimas, jūsų nuomone? Kalbėkime tik apie faktus: Seimas panaikina neliečiamybę, Seimo narė dingsta iš salės ir metus laiko neatsiranda.
Konstitucinis teismas analizavo tuos dalykus ir liudytojai iš „Drąsos kelio“ frakcijos sakė, kad seimo narė pergyveno dėl savo sveikatos, gyvybės ir taip toliau. Aš labai daug dėmesio skyriau teisme apie tai kalbėdamas. Visų pirma, nėra jokių objektyvių įrodymų, kad buvo jai grasinama. Jeigu buvo grasinama, Seimo nariai, antai Povilas Gylys, privalo kreiptis į teisėsaugą dėl pasikėsinimo ar panašių nusikalstamų veikų. Tačiau tai nebuvo padaryta – tik taip šnekama. galima spėti, kad pabėgo ir sugalvojo grėsmes. Net jeigu grėsmės egzistavo iš tiesų, tai šiuo atveju Seimo narė savo interesą iškėlė aukščiau Tautos intereso ir tuo būdu pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
Ponia Šiauliene, kaip jūs vertinate Konstitucinio Teismo sprendimą? Ar tai yra atsietas požiūris, kaip sako V. Matulevičius?
Manau, kad Konstitucinis Teismas vertino taip, kaip buvo kreiptasi komisijos. Buvo prašoma nustatyti, ar yra visi būtini veiksniai pradėti apkaltai: priesaikos sulaužymas, Konstitucijos pažeidimas. Taip pat klausta, ar nesant pačiam seimo nariui galima apkalta jo atžvilgiu.
Pone Matulevičiau, juk N. Venckienė negalėjo paaiškinti. Kodėl ji pati nepaaiškino? Jeigu ji per V. Vasiliauską registruoja įstatymų projektus, tai gal galėjo Konstituciniam teismui nors laiškelį parašyti. Ar jai rūpi, ar nerūpi, kažkaip atsakyti apkaltos komisijai. Kaip jūs manote?
Už tai man ir kyla minčių, kad yra priežastys, kurios trukdo tai padaryti. Aš į tuos pavojus siūlyčiau nežiūrėti su šypsena, nes mes turime reikalą su byla, kurioje yra ne viena mįslinga mirtis. Aš norėčiau priminti nuo ko viskas prasidėjo: praėjusiais metais generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą dėl baudžiamųjų kaltinimų, prašydamas panaikinti N. Venckienės neliečiamybę. Praėjo pusantrų metų – ar pradėtas ekstradicijos procesas? Jis nepradėtas ir man kyla klausimas – kodėl? Tuo metu Seimas, užuot išsiaiškinęs tyrimo eigą, skubina apkaltos procedūrą dėl neva praleistų posėdžių.
E. Gentvilas: speciali Seimo tyrimo komisija iš karto atskyrė šį procesą, dėl galimo priesaikos sulaužymo, nuo baudžiamosios bylos. Šie dalykai niekaip nebuvo siejami. Pasirodo, elgėmės teisingai. Konstitucinis Teismas taip pat nesiejo šių dalykų. Tačiau teismas daug dėmesio skyrė klausimui, ar tinkamai buvo informuota N. Venckienė ir nustatė, kad ji buvo visais įmanomais būdais tinkamai informuota. O apie tai, kad jūsų frakcijos seniūnė yra gyva ir gyvybinga, ponas Varkala štai ką sako: „aš gaudavau iš jos įstatymų projektus su N. Venckienės parašu. Randu tuos projektus pašto dėžutėje. Kitų parašo aplinkybių nežinau. Gaunu projektus namų pašto dėžutėje, vokus iš karto išmetu, nes nenoriu žinoti, iš kur siunčia.“ Ir vyras gi skaitė jos laišką spaudos konferencijoje, žmonės Čikagoje nufotografavo.
V. Matulevičius: kas darė ekspertizę šių nuotraukų?
Niekas nedarė, o kam ją daryti?
E. Gentvilas: vyras nekelia jokių problemų dėl vaiko. Nors ir buvęs vyras, tačiau vaikui jis likęs tėvu ir vis tiek nekelia jokių problemų. Tačiau štai Seime keliama versija, Petras Gražulis iš viso nusišnekėjo – ji yra negyva. Kokiu pagrindu taip sakoma? Seimo narys kolegę Seimo narę paskelbia negyva, tai jis turi dabar įrodinėti, o ne aš.
Įdomi situacija: išsiskirti - įmanoma, vaiką gauti globon - įmanoma, turtą vyrui ir tėvams palikti – įmanoma, visus teisinius dalykus susitvarkyti – įmanoma, ruošti įstatymų projektus ar rašyti laiškus – įmanoma, o dirbti – neįmanoma. Jums pačiam nekyla tokie klausimai, pone Matulevičiau?
Dar kartą pakartosiu: man kyla klausimas, kodėl nebandomas grąžinti N. Venckienę į Lietuvą? Bandoma teisti ją už akių. Tai bus apkalta už akių. Kodėl nebandoma jos grąžinti į Lietuvą? Taigi grąžinkime, pradėkime teisminį procesą, teismas pripažins ją kalta ir viskas. Jai dalyvaujant bus pagrindas ir apkaltai. Ir ji turės teisę apsiginti. Mes, Seimas, net nebandome aiškintis, kur ji yra.
Pone Gentvilai, jūsų prognozė dėl galimo Seimo sprendimo. Reikia ne tiek mažai – 84 balsų.
Noriu konstatuoti, kad šiame Seime, nežiūrint politinių daugumų, pozicijų-opozicijų, yra trys frakcijos, kurios iš esmės visada palaiko sprendimus dėl apkaltų ir neliečiamybės panaikinimo. Tai socialdemokratai, liberalai ir konservatoriai.
Ar, jūsų nuomone, visi konservatoriai jau išsiblaivė po Garliavos sukilimo?
Nežinau, ar jie išsiblaivė, ar dar ne, bet iš esmės paprastai taip būna. Manau, kad bus ir kitose frakcijose palaikančių seimo narių, todėl tikiu, kad šis sprendimas bus priimtas ir nebus kvestionuojamas Konstitucinio teismo sprendimas. Kitas dalykas ko aš bijau – visi procedūriniai vinguriavimai kaip dabar vyko su Viktoru Uspaskichu. Bandymas sprendimą nutempti kuo ilgiau. Tai būtų tolesnis Seimo kompromitavimas – Seimas nesugeba priimti sprendimų net tada, kai Konstituciniam teismui viskas aišku.
I.Šiaulienė: Seimo pirmininkė viešai pareiškė, kad kai tik gaus Konstitucinio teismo nutarimą, per septynias dienas bus pradėta procedūra. Kaip ir numato teismo sprendimas.
O dėl jūsų koalicijos partnerių – tvarkiečių ir darbiečių? Kaip jie balsuos, jūsų nuomone?
Matyt, bus visaip. Bet kai buvo balsuojama dėl neliečiamybės, 80 balsų buvo „už“, 23 – „prieš“ ir 15 susilaikė. Manau, kad iš tų susilaikiusių bent penki turėtų šįkart palaikyti apkaltą.
V. Matulevičius: kai N. Venckienė bus pašalinta iš Seimo, taip tikriausiai ir nutiks, tada ir ekstradicija niekam nebus įdomi. Visi džiaugsis, kad ji dingo ir niekas nieko apie ją nežino.
E. Gentvilas: susireikšminusi ponia, dėl kurios visa valstybė turi strakalioti ir įrodinėti, kad ji yra gyva, įrodinėti, kad ji pažeidė Konstituciją. Sakyčiau, turi būti ir gėdos jausmas. Pasirodo, moraliniai kriterijai, deja, neveikia.
V. Matulevičius: visi kalba, kad N. Venckienė bėga nuo teisingumo. O gal bėgo nuo susidorojimo?
Dėl bėgimo nuo teisingumo protingų argumentų aš girdžiu. Kitą dieną po leidimo atimti teisinę neliečiamybę – pabėgo iš Lietuvos. Banditams ar pedofilų klanui teisinės neliečiamybės nereikia. Jie ir taip būtų ją nušovę, turi ji ar ne teisinę neliečiamybę. Ji pabėgo tada, kai neteko teisinės neliečiamybės nuo teisėsaugos, o ne nuo banditų.
E. Gentvilas: bet kurio atveju, Seimo narys neturi teisės bėgti dėl grėsmių jam asmeniškai. Tai yra privataus intereso iškėlimas aukščiau visuomenės intereso.
