Lietuvoje valstybės ir bažnyčios nesieja jokie ryšiai, todėl valstybė neprivalo remti bažnyčios, tačiau valstybės biudžete kasmet numatomos nemenkos sumos mūsų šalyje veikiančioms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams.
Pavyzdžiui, 2009 m., per pačią krizę, iš valstybės biudžeto vien Lietuvos Vyskupų Konferencijai buvo skirti per 3 mln. Lt. Panaši suma skirta ir 2010 m. Bažnyčias paremia ir miestų bei rajonų savivaldybės.
Tiesa, atskiras parapijas valstybė pinigais paremia tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, prieš porą metų Kalėdų išvakarėse sudegusios Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios atstatymo darbams Vyriausybė iš rezervo fondo atseikėjo pusę milijono litų.
Tačiau yra projektų projektėlių, kuriems pinigai skiriami, kaip sakoma, ,,atskira eilute“. Nors 2011-ieji dar nesibaigė, „per juos“ bažnyčiai nukeliavo jau ne vienas milijonas vargano valstybės biudžeto ir ES fondų pinigų.
Štai pora pavyzdžių. Šių metų gegužės 18 d. Vyriausybė nusprendė skirti 4 mln. 363 tūkst. Lt Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimui.
Vis dar pensininkų, mažiausiai uždirbančių ir kitų socialiai pažeidžiamiausių grupių sąskaita taupanti valstybė (prisiminkite, kada ir kaip ji žada kompensuoti sumažintas ir dėl infliacijos nuvertėjusias pensijas, kaip žada didinti minimalią algą, kaip kovoja su jaunomis mamomis – red . past.) taip pat nusprendė, kad nuo šio rudens dvylika studentų Katalikų teologijos studijų programą Vytauto Didžiojo universitete studijuos nemokamai.
Tiesa, milijonai žarstomi ne visiems. Tai – Katalikų Bažnyčiai, kuri, nors pagal Konstituciją ir nelaikoma valstybine religija, nes tokios Lietuvoje paprasčiausiai nėra, vis dėlto turi išskirtines sąlygas. Pastarąsias jai užtikrina mūsų šalies Vyriausybės ir Vatikano (Šventojo sosto) sutartis.
Ir pinigėliai Vyskupų Konferencijos prašymu byra su dvišalės mišrios komisijos šios sutarties nuostatoms vykdyti pritarimu/prašymu/rekomendacijomis. Maža to, pagal šią sutartį, bažnyčios pajamos negali būti apmokestinamos – ji atleista nuo pajamų mokesčio, nemoka nekilnojamojo turto mokesčio.
Kitos tradicinės, o juo labiau netradicinės religinės bendruomenės verčiasi visai kitaip – gauna kur kas mažiau arba turi suktis pačios.
M. Sabutis: jeigu nebūtume atleisti nuo mokesčių, daugelio veiklų turėtume atsisakyti
„Mūsų bendruomenė Lietuvoje turi 20 tūkst. narių, o iš valstybės kasmet gauname 21 tūkt. Lt., – „Balsas.lt“ sakė vienos iš tradicinių bendruomenių – evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis. – Didžioji dalis mūsų objektų sovietmečiu buvo suniokota, o ką už tuos kelis tūkstančius gali atstatyti? Galima kelis bažnyčios langus pakeisti. Tai po truputį ir tvarkome“.
Jo teigimu, evangelikai liuteronai turi vos kelis objektus, kuriuos gali išnuomoti ir užsidirbti, bet tie pinigai investuojami ne į verslą.
„Mes kapitalo nekaupiame. Jeigu užsidirbame vieną kitą litą, juos skiriame tiems suniokotiems objektams atstatyti – iš savo uždirbtų lėšų atkuriame tai, kas buvo sunaikinta sovietmečiu“, – aiškino jis.
Anot M. Sabučio, PVM mokesčio jie nemoka, bet visus kitus privalo susimokėti.
„Jeigu tai statybos ar kokie kiti darbai – viską sumokame pagal įstatymus, galiojančius bet kuriam juridiniam asmeniui. Mes net nuostolių patiriame. Kadangi nesame PVM mokėtojai, tai jo negalime susigrąžinti, ir mums šie darbai kainuoja brangiau negu kuriai nors akcinei bendrovei, o juk dauguma mūsų objektų ypatingi – paminklosaugos objektų tvarkymo ir išlaikymo, statybų kaštai gerokai brangesni negu eilinių pastatų“, – aiškino evangelikų liuteronų vyskupas.
Paklaustas, kaip bažnyčia skaičiuoja savo pinigus, M. Sabutis aiškino, kad kiekviena parapija turi savo tarybą ir revizijos komisiją, kuri teikia bendruomenei metinę ataskaitą, finansinius balansus.
„Lygiai taip pat visos bažnyčios lygmenyje – revizuojame pajamas ir išlaidas, – aiškino jis. Tačiau anot vyskupo, „mažesnėse parapijose, kuriose metinės aukos nesiekia nė tūkstančio litų, pinigų užtenka tik už elektrą susimokėti ar kokį langą pasikeisti. Tokiu atveju nėra prasmės finansininką samdyti“.
„Mes esame tradicinė bendruomenė, ir labai tuo džiaugiamės, nes jeigu nebūtume atleisti nuo mokesčių, daugelio veiklų, taip pat ir pastatų tvarkymo, turėtume atsisakyti“, – „Balsas.lt“ prisipažino Evangelikų liuteronų vyskupas M. Sabutis.
Netradicinės religinės bendruomenės sukasi kaip gali
Septintosios dienos adventistų bažnyčia ir Lietuvos jungtinė metodistų bažnyčia – religinės bendruomenės, kurios mūsų šalyje neturi tradicinės statuso. Tačiau Adventistų bažnyčia turi valstybės pripažintos religinės bendruomenės statusą, o metodistų bažnyčia – registruota kaip juridinis asmuo religinė bendrija, dar tik siekia valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso. Todėl ir mokesčius jie moka skirtingai.
„Tie tarnautojai, kurie dirba pagal darbo sutartis (buhalteriai, administratoriai), moka visus mokesčius, kurie numatyti pagal įstatymus, – sakė Septintosios dienos adventistų bažnyčios pastorius Mantas Kučinskas. – O mūsų pastorius išlaikomas iš aukų, kurios nėra apmokestinamos“.
M. Kučinsko teigimu, Adventistų bažnyčioje dirbantys pagal darbo sutartis asmenys moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas (PSD), o tarnautojai, kurie dirba pagal tarnavimo susitarimą, draudžiasi sveikatos draudimu savanoriškai.
„Tačiau kadangi mes turime valstybės pripažintos religinės bendruomenės statusą, bažnyčios tarnautojus (pastorius) valstybė draudžia pagrindinei pensijos daliai gauti“, – sakė pastorius M. Kučinskas.
O štai anot Lietuvos jungtinės metodistų bažnyčios iždininkės Ugnės Rimkienės, jų bažnyčioje visi dirba pagal darbo sutartis ir susimoka visus mokesčius.
„Visi mūsų darbuotojai įdarbinti pagal darbo sutartis: ir kunigai, ir įvairių programų, pavyzdžiui, jaunimo, krikščioniško vaikų lavinimo, koordinatoriai. Mokame ir gyventojų pajamų (GPM), ir „Sodros“, ir kitus mokesčius“.
U. Rimkienės teigimu, metodistų bažnyčia Lietuvoje jokios valstybės paramos negauna.
„Mums žmonės gali pervesti bendruomenei 2 proc. GPM. Valstybės paramos mes negauname – gyvename iš aukų“, – aiškino ji.
Anot M. Kučinsko, jų bažnyčios padėtis tokia pati. Jeigu jie vykdytų ūkinę-komercinę veiklą, pavyzdžiui, nuomotų patalpas, turėtų mokėti ir kitus mokesčius. Tačiau tai daryti jiems neapsimoka.
„Jei mes gautume pavyzdžiui, nuomos mokestį, mes turėtume mokėti visus mokesčius, nes mums galioja visi įstatymai, kurie galioja ne pelno įstaigoms ir organizacijoms. Bet jeigu vienoje bendruomenėje, kur yra galimybė išnuomoti patalpas, tai padarytume, patys turėtume mokėti tiek, kad neatsipirktų ta nuoma. O nekilnojamojo turto mokestį, skirtingai negu tradicinės religinės bendruomenės, mokame, nes Kaune esančioje mūsų raštinėje veikia bažnyčios įsteigta leidykla“,– aiškino M. Kučinskas.
Pastoriaus teigimu, Adventistų bažnyčia moka ir žemės mokesčius – už žemę, ant kurios stovi jų maldos namai. Tuo metu U. Rimkienė atkreipia dėmesį, kad ne visos metodistų bažnyčiai priklausančios bendruomenės turi savo patalpas. Dalį jų tenka nuomotis pamaldoms, šventojo rašto studijoms ir kt. Tačiau, anot jos, metodistų bendruomenė negali net PVM susigrąžinti.
„Kadangi nevykdome jokios ūkinės komercinės veiklos ir negauname pajamų, mes nesame PVM mokėtojai . Bet kai bendruomenė savo reikmėms įsigyja bet kokias prekes ar paslaugas, mokame PVM. Tik negalime jo susigrąžinti. Nesame atleisti nuo šio mokesčio“, – „Balsas.lt“ aiškino metodistų bažnyčios iždininkė.
Paklausti, kaip vykdoma lėšų apskaita, abiejų bažnyčių atstovai atsakė lakoniškai: pagal Lietuvoje galiojančią tvarką – yra apskaitą bei pajamas reglamentuojantys ir apibrėžiantys įstatymai, jų ir laikomasi.
Katalikų bažnyčios statusas Lietuvoje: privilegijuotoji
Katalikų bažnyčia Lietuvoje – pati gausiausia. Jai ir dėmesio daugiausia, ir parama didžiausia. Tačiau visuomenei sužinoti, kokio dydžio iš tikrųjų yra šios bažnyčios turtai, kokios jos pajamos ir išlaidos – beveik neįmanoma. Valstybė jai kasmet skiria milijonus. Bet kiek suaukoja tikintieji – žino tik patys bažnyčios tarnai. Kur ir kam išleidžia – taip pat, nes jokių ataskaitų jiems nereikia nei teikti, nei skelbti.
Gražiai prašomi taip pat neskuba dalintis informacija. Daugiau negu prieš mėnesį, kai „Balsas.lt“ įvairioms konfesijoms pasiūlė pasidalinti mintimis apie mokesčius, pinigus ir lengvatas, kreipėmės ir į Katalikų bažnyčios atstovus.
Tąkart Lietuvos vyskupų konferencijos atstovas spaudai kunigas Ričardas Doveika sakė:
„Parapijose yra įvairūs mokesčiai, tai yra vidinis bendruomenės dalykas. Juk, pavyzdžiui, protestantiškos bendruomenės turi dešimtinę, kiti kitus mokesčius. Visos aukos, kurias gauna religinės bendruomenės, skirtos sielovadinei, liturginei bažnyčių tarnystei ir tampa tarnyste patiems žmonėms“.
Kunigas R. Doveika paprašė nusiųsti jam klausimus ir skirti šiek tiek daugiau laiko – esą išsamesnio komentaro gali tekti palaukti, nes aukščiausieji bažnyčios vadovai labai užsiėmę. Tačiau atsakymų raštu per daugiau nei mėnesį taip ir nesulaukėme. Pasiteiravę telefonu, kelis kartus išgirdome patikinimą, kad sulauksime ir pasiteisinimus vis tuo pačiu dideliu vadovų užimtumu.
Kodėl katalikų bažnyčia taip nenori visuomenei, kurios didžioji dalis būtent katalikų bendruomenės nariai, atskleisti savo paslapčių – jų reikalas. O „Balsas.lt“ žurnalistams kilstelėti užuolaidą nuo šiai bažnyčiai taikomų lengvatų padėjo valstybės institucijos.
Gyventojų pajamų mokestis lygus nuliui?
„GPM neapmokestinamos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų) dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo pajamos, gautos kaip išlaikymas, taip pat tradicinių religinių bendruomenių dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo pajamos, gautos (...) už tradicinei religinei bendruomenei, bendrijai ar centrui teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, jeigu tos paslaugos ir darbai yra susiję su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais“, – informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Jų teigimu, pagal įstatymą religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų dvasininkų bei religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo pajamos, gautos kaip išlaikymo lėšos, priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms, tad gyventojų pajamų mokestis nemokamas.
Tačiau tie, kurie bažnyčios užsakymu atlieka statybos, remonto, restauravimo darbus, mokesčius moka.
Bazinė pensija – valstybės lėšomis
„Tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai privalomai draudžiami valstybės lėšomis pagrindinei pensijos daliai (bazinei) gauti“, – „Balsas.lt“ aiškino „Sodros“ Komunikacijos skyriaus atstovė Jolita Skinulytė-Niakšu. – Tačiau aptarnaujantis personalas, su kuriais sudaromos darbo sutartys, draudžiamas visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis kaip ir kiti apdraustieji ir jokių lengvatų neturi“.
Jos teigimu, ligos ir motinystės socialiniu draudimu dvasininkai ir vienuoliai valstybės lėšomis nėra draudžiami.
„Šie asmenys ligos ir motinystės socialiniu draudimu gali draustis savanoriškai. Šiuo draudimu dvasininkai ir vienuoliai gali būti apdrausti ir tuo atveju, jei jie dirba pagal darbo ar autorines sutartis ir gauna draudžiamųjų pajamų. Tokiais atvejais, jiems gali būti priskaičiuota ir mokama ligos pašalpa, – aiškino J. Skinulytė-Niakšu. – Jeigu ši pašalpa mokama, ji apmokestinama pagal nustatytus GPM tarifus“.
Nuo nekilnojamojo turto, pelno, žemės ir PVM(mokesčių) atleisti ne visi
„Kai kurios mokesčių lengvatos Lietuvoje taikomos visoms tradicinėms religinėms bendruomenėms, kai kurios – tik tam tikroms“, – atkreipė „Balsas.lt“ dėmesį Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis.
„Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas visas tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų – tik tas nekilnojamasis turtas arba jo dalis, kuris naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai“, – sakė jis.
„Paslaugos, pavyzdžiui, krikšto, santuokos, laidojimo ir panašios, kurias savo nariams teikia religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, bei prekės, jeigu jos susijusios su tų paslaugų teikimu, ir jei už šias paslaugas nebus gauta jokio papildomo atlygio, išskyrus aukas, neapmokestinamos PVM“, – tęsia V. Lenkutis.
Religinėms bendruomenėms, kaip ir kitoms pelno nesiekiančioms organizacijoms, gali būti taikoma ir Pelno mokesčio lengvata. Tačiau kas yra ūkinė komercinė veikla, kas yra, o kas nėra pelnas – paprastam mirtingajam susivokti ne taip paprasta.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovas spaudai Darius Buta „Balsas.lt“ aiškino, kad tradicinės religinės bendruomenės VMI turi teikti ataskaitas apie savo ūkinę komercinę veiklą. Tačiau jos neprivalo teikti finansinių ataskaitų apie kitą (ne ūkinę komercinę) veiklą, kurios buhalterinė apskaita tvarkoma vadovaujantis Bažnyčios kanonais.
„Bažnyčios gautos aukos nėra ūkinės komercinės veiklos pajamos, todėl galima tik spėlioti, kiek katalikai aukoja Bažnyčiai ir kiek vidutiniškai „paaukojama“ Bažnyčiai per krikštynas, vestuves ir laidotuves“, – sakė jis.
Paklaustas apie žemės mokesčius, D. Buta aiškino, kad Katalikų Bažnyčios ir jos institucijų turimi žemės sklypai, „kurie naudojami sielovados, socialiniais, švietimo ir kultūros tikslais, žemės mokesčiu nepamokestinami“.
Tačiau kitos religinės bendruomenės nuo žemės mokesčio nėra atleistos. Todėl, pavyzdžiui, adventistų bažnyčia ir moka žemės, ant kurios stovi jų pastatai mokesčius. Tiesa, nuo žemės mokesčio religines bendruomenes, veikiančias jos teritorijoje, galėtų atleisti ir savivaldybės taryba.
Stebuklingoji širma – sutartis su Šventuoju sostu
Daugelis religinių bendruomenių sėkmingai egzistuoja naudodomosios išvardintomis lengvatomis. Bet vienai to akivaizdžiai per maža. Lietuvos valstybės santykius su Katalikų bažnyčia apibrėžia 2000 m. rugsėjo 16 d. įsigaliojusi tarptautinė Lietuvos ir Šventojo Sosto sutartis.
Joje nepamiršti ir mokestiniai klausimai. Pagal šią sutartį Katalikų bažnyčios pajamos net negali būti apmokestinamos. Kiek dėl jų padidėja skylės įvairiuose ir taip nedidelio mūsų valstybės biudžeto kapšelio skyreliuose – galima tik spėlioti.
Pakaktų tiksliau apibrėžti, kas yra laisvanoriška auka, o kas – jau mokestis už paslaugą – ir paaiškėtų, kad sumos iš komercinės veiklos susidarytų nemenkos.
Reikia vienodų sąlygų visoms legaliai veikiančioms religinėms bendrijoms?
„Balsas.lt“ kalbinti skirtingų konfesijų atstovai sakė nepavydintys Katalikų bažnyčiai privilegijų ir neraginantys iš vienų atimti ir atiduoti kietiems. Tačiau jie užsiminė, kad sąlygos veikti neturėtų skirtis taip labai.
„Finansinės apskaitos požiūriu sistema skirtingoms religinėms bendrijoms tikrai nėra palanki, nes vienos atleidžiamos nuo mokesčių, kitos ne, vienoms suteikiama daugiau garantijų, negu kitoms“, – sakė Septintosios dienos adventistų pastorius M. Kučinskas.
„Jeigu nebūtume atleisti nuo mokesčių, daugelio veiklų turėtume atsisakyti“, – prisipažino Evangelikų liuteronų vyskupas M. Sabutis.
„Neturėtų būti taip, kad vieniems įvairios nuolaidos taikomos, o kitiem netaikomos. Turėtų būti visiems vienodos sąlygos“, – sakė Lietuvos jungtinės metodistų bažnyčios iždininkė U. Rimkienė.
Katalikų bažnyčios požiūrio į Lietuvoje, kurioje kaip žinia, nėra valstybinės religijos, taikomas skirtingas įvairioms konfesijoms taikomas sąlygas dėl jau minėtų priežasčių sužinoti nepavyko. Bet viską apibendrino M. Kučinskas: „Didžiausia problema Lietuvoje yra ta, jog mes niekaip negalime pasiekti, kad visos legaliai veikiančios religinės bendrijos turėtų lygias teises ir pareigas valstybėje“.
Tačiau egzistuoja dar viena problema. Lietuvoje, kaip skelbia Konstitucijos 43 straipsnis, nėra valstybinės religijos. Ar tikrai?
Jeigu, kaip puse lūpų užsimenama, vadovavimą Komisijai, atsakingai už tarptautinių sutarčių su Šventuoju sostu vykdymą iš kanclerio D. Matulionio gali perimti pats Ministras Pirmininkas A. Kubilius, tuo galima nemenkai suabejoti.
