Rugsėjo pabaigoje Vyriausybė, remdamasi atnaujintu ekonominės raidos scenarijumi kitiems metams, Trišalei tarybai pasiūlė kitąmet MMA didinti nuo 400 iki 430 eurų. Būtent šis skaičius ir nugulė kitų metų biudžeto projekte. Tiesa, nuo 2019 m. sausio 1 d. darbo užmokestis bus didinamas 1,289 karto, taigi 430 eurų atitikmuo naujojoje sistemoje yra 555 eurai.
„Popierinis“ augimas
Šiemet nuo 380 iki 400 augęs MMA kitąmet Lietuvoje augs dar 30 eurų. Broliukai latviai šį skaičių pasiekė jau šių metų pradžioje. Kol kas neaišku, ar MMA Latvijoje šoktels ir kitąmet. Tuo metu Estijos profesinės sąjungos su darbdaviais visai neseniai sukirto rankomis dėl dar didesnio MMA – nuo 2019 m. sausio 1 d. jis kils nuo 500 iki 540 eurų.
Vis tik banko „Luminor“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pažymi, kad Lietuvos MMA augimas labiau „popierinis“ nei realus, kur kas svarbiau matyti, kiek atlyginimas augs iš tiesų.
„Reikia žiūrėti į atlyginimus „į rankas“, tada tas augimas ne toks įspūdingas, aišku, bet vis tiek didesnis, negu būtų buvę be mokesčių reformos. Dabar yra neto minimalus darbo užmokestis 361 euras, o po reformos bus 394 eurai. Be reformos būtų buvę 381,5 eurai“, – tv3.lt kalbėjo banko „Luminor“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Pagal Europos Komisijos naujausias projekcijas, Lietuvos potencialaus BVP augimas 2016–2020 m. sieks 2,2 proc., Latvijoje – 3,3 proc., Estijoje – 2,4 proc.
Svarbiau – vidutinis uždarbis
Norintiems didžiuotis, kad nuo šiol Lietuva galės pasigirti didžiausiu MMA tarp Baltijos šalių, I. Genytė-Pikčienė sako, kad kur kas svarbiau vytis ne kaimynių minimumus, o vidutinius uždarbius.
Anot ekonomistės, jau praėjo laikai, kai Lietuva turėtų didžiuotis dideliu MMA, mat pastaruoju metu į Lietuvą pritraukiami užsienio investuotojai kuria darbo vietas IT ir gamybos sektoriuose, kur minimalus atlyginimas neaktualus.
Tačiau būtent vidutiniu atlyginimu Lietuva pasigirti dar negali. Naujausiais duomenimis, lietuviai vidutiniškai uždirba mažiausiai Baltijos šalyse. Vidutinis atlyginimas Lietuvoje „ant popieriaus“ – 927 eurai, Latvijoje – 1015 eurų, Estijoje – 1321 eurai.
Ekonomistei antrina ir užsienio investuotojus Lietuvoje vienijančio Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė, nuolat dalyvaujanti ir derybose dėl MMA.
„Mes, kaip Investuotojų forumas, palaikytume ir didesnį MMA augimą, nes atlyginimų lygis mūsų įmonėse yra aukštesnis negu Lietuvos vidurkis. Mes išsivedėme mūsų įmonių atlyginimų vidurkį, jis yra du kartus didesnis negu Lietuvos vidurkis. Tai aišku, kad mokančių minimalią algą pas mus nėra daug, o gal ir nėra“, – tv3.lt kalbėjo R. Skyrienė.
Įtampa smulkiam verslui
Vis dėlto R. Skyrienė pažymi, kad kiekvienas MMA didinimas turi įtakos bendram šalies atlyginimų augimui.
„Natūralu, kad tas spaudimas didinti atgynimus atsiranda dar didesnis. Tai mes siekiame laikytis bendros pozicijos, kad visų darbdavių būtų viena pozicija. Daugumos darbdavių buvo pozicija pritarti Vyriausybės siūlytam 420 eurų dydžiui. Tačiau Vyriausybė staiga atėjo į posėdį su 430 eurų pasiūlymu“, – sakė R. Skyrienė.
Savo ruožtu I. Genytė-Pikčienė teigia, kad MMA augimas reikalingas norint išvengti vis gilėjančios gyventojų atskirties.
„Miestuose yra didesnė derybinė galia, ten darbuotojai turi daugiau galimybių išsiderėti atlyginimus. Tuo metu regionuose, kur dominuoja keletas stambesnių įmonių, tos galimybės yra labai siauros. Todėl kylantis minimalus užmokestis yra tos grindys, į kurias atsiremia darbdaviai ir yra priversti visaip tą atlyginimą didinti“, – sakė ekonomistė.
Vis tik čia veikia įdomus fenomenas – kuo labiau kyla MMA, tuo daugiau įtampos išgyvena smulkusis verslas, priverstas didinti savo darbuotojų algas, o tai gali nutiesti dar ilgesnes eiles prie Darbo biržos.
„Yra kita medalio pusė, kuri yra labai aktuali smulkiems verslininkams, kurių pelno maržos yra labai siauros, o jie turi apskritai labai ribotas galimybes tą darbo užmokestį kelti. Kuomet, tarkime, politikai įsibėgėja didinti minimalią algą metai iš metų pakankamai reikšmingais tempais, tai tiesiog tie verslai tampa nebekonkurencingi ir jie yra priversti arba pasitraukti iš verslo, arba emigruoti, arba eiti į Darbo biržą ir tiesti ranką. Tai yra irgi yra labai nepalankus šaliai fenomenas, nes daugėja išlaikytinių, o tai tikrai nėra labai gerai finansiškai“, – pastebėjo I Genytė-Pikčienė.
Lietuvoje šiuo metu minimali mėnesio alga – 400 eurų, o vidutinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, – 918 eurų.
