Literatūros kritikė, pedagogė Elžbieta Banytė „Facebook“ pasidalino savo tetos, pradinių klasių mokytojos, atlyginimu, įsigaliojus etatiniam pedagogų apmokėjimui.
Dėkoja už pasiaukojimą
Algalapyje matyti, kad moters atlyginimas „ant popieriaus“ – 550 eurų. Atskaičius mokesčius, pedagogės atlyginimas siektų 463,75 eurus, tačiau atskaičius per mėnesį gautą 273 eurų avansą, mokytoja už šių metų rugsėjį gavo 190,75 eurus. Anot E. Banytės, jos tetos darbo stažas – 36 metai, o ši darbovietė moteriai nauja. Tiesa, taip ir nepavyko sužinoti, kurioje mokykloje ji dirba.
„Čia mano tetos, pradinių klasių mokytojos, atlyginimo lapelis po etatinio. Jos klasė – pirmokėliai. Daug dirba. Veda visas pamokas išskyrus muziką, šokius ir anglų kalbą. Klasėje yra specialių poreikių vaikų. Veda dailės būrelį“, – „Facebook“ rašė E. Banytė.
Anot E. Banytės, dirbdama sanatorinėje mokykloje iki įsigaliojant etatiniam apmokėjimui, kur darbo krūvis esą buvo dvigubai mažesnis, jos teta uždirbdavo maždaug 100 eurų daugiau.
E. Banytės publikuotas algalapis „Facebook“ iššaukė nemažą diskusiją. Labiausiai žmonės piktinasi ir ironiją įžvelgia algalapyje parašytuose žodžiuose „Dėkoju už Jūsų pasiaukojimą ir indėlį į mūsų visų ateitį“. Internautai juokiasi, kad būtent žodis „pasiaukojimas“ geriausiai iliustruoja tokį atlygį.
Mokytojai lieka prie suskilusios geldos
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas sako pastebintis, kad šios pedagogės atlygis – ne išimtis, mat dauguma pedagogų pastebi nepakitusius ar net sumažėjusius atlyginimus.
„Besidžiaugiančių, kad išaugo, yra tik pavieniai atvejai. Tai yra būtent tokie atvejai, kai labai ženkliai skiriasi darbo krūvis. Jei žmogus dirbo praeitais metais, pavyzdžiui, puse etato, o šiemet pilnu etatu – natūralu, kad jam atlyginimas paaugo ženkliai. Jeigu darbo krūvis ženkliai nesiskyrė, tai atlyginimas jam arba sumažėjo, arba liko toks pats“, – tv3.lt kalbėjo A. Navickas.
Jis pažymi, kad įvestasis modelis yra pernelyg komplikuotas, neturintis aiškios metodikos ir net skatinantis korupciją, mat klaidinga praėjusiais metais pedagogų turėtą darbo krūvį etatu versti nepriskaičiuojant moksleivių atostogų.
„Buvo skaičiuojama ne dauginant iš 42, nors mokytojai tiek dirba, bet dauginama iš 36 valandų, minusuojant mokinių atostogų savaites. Aišku, kad taip daryti negalima. Nes verčiant krūvį nesvarbu, kad mokytojas nedirba kontaktinių valandų. Jeigu gaisrininkas metus dirbo ir nevažiavo į nė vieną gaisrą, nereiškia, kad galime jam nemokėti atlyginimo. Išsidėstymas ir darbų pobūdis gali būti skirtingas, bet turi būti mokama už visas mokymo savaites“, – sakė A. Navickas.
Profsąjungos vadovas stebisi, kad bandant suskaičiuoti naujuosius etatus reikia pasitelkti daug įvairių algoritmų, o mokytojams, direktoriams ir net buhalteriams, kurie teisės aktų neišmano, tai yra sudėtinga.
„Atvažiuoja ministerijos komanda, sako, kad jūs neteisingai skaičiuojat. Įsivaizduokit, jeigu net mokyklos buhalteris neteisingai skaičiuoja, ar jis nemoka skaičiuoti, ar tiesiog taip komplikuotai sąmoningai viskas parengta ir neaiškiai apibrėžti teisės aktai, kad visi negeba nuspėti, kokie dėmenys yra aiškūs. Tos savaitės yra mistinės, tai iksai, kur kiekvienas įrašo kažką savo ir gauna tokias sumas. Jas reikia apvalinti, sudėti. Tada pasimetama tuose kableliuose, skaičiuose. Natūraliai mokytojai lieka prie suskilusios geldos“, – piktinosi pašnekovas.
Teikia pagalbą
Švietimo ir mokslo ministerija pripažįsta vis dar gaunanti nusiskundimų apie skirtingai ir neteisingai mokytojams skirstomą krūvį.
„Norint 2017–2018 mokslo metais turėtą savaitinį darbo krūvį paversti metinėmis valandomis, buvusį savaitinį krūvį reikia dauginti iš 42, o ne iš 36, kaip kartais daroma. Labai dažnai skaičiuojant minusuojamos mokinių atostogų savaitės – o tai nėra teisinga, nes ir per mokinių atostogas mokytojai gauna įprastą atlyginimą“, – pažymi ministerija.
Anot švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, etatinio apmokėjimo tvarka „atvėrė mokyklų ydas, kurios po šiais rudeniniais lapais daug metų slėpėsi“. Ministrės teigimu, ministerija mokykloms teikia teisinę pagalbą ir finansines konsultacijas, kad neaiškumai būtų išspręsti. Taip pat ministerija žada atidžiai stebėti, kaip savivaldybės skirsto lėšas, kaip keliami atlyginimai.
Netolygumams išlyginti modelio įgyvendinimui papildomai skirta 10,5 mln. eurų.
Braška ministrės kėdė
Sulaukus pirmųjų algalapių, dalis mokytojų ėmė piktintis, o LŠDPS praėjusią savaitę kreipėsi į Seimo narius prašydama imtis priemonių dėl padėties švietimo sistemoje. Rašte reiškiamas nepasitenkinimas J. Petrauskiene.
Maža to, mėnesio pradžioje Kauno „Žalgirio“ arenoje Tarptautinei mokytojų dienai skirto renginio metu, J. Petrauskienės sveikinimo kalba buvo nutraukta nepasitenkinimo švilpimu.
Seime pasklido kalbos apie braškančią ministrės kėdę, kalbėta apie tai, kas galėtų ją pakeisti. Kritikos ministrei negalėjo tiek opozicija, tiek valdantieji: N. Puteikis, jei ministrė nepasitrauks pati, jai ėmė grasinti interpeliacija.
Vis dėlto pati ministrė tokių kalbų nekomentavo, sakydama, kad dėl jos tolesnio darbo spręs į Vyriausybę delegavę vadovai.
„Dėl mano darbo ar dėl mano pasitraukimo spręs mane delegavę vadovai“, – penktadienį žurnalistams sakė J. Petrauskienė.
Prezidentė nepatenkinta
Nuo rugsėjo 1-osios įsigalioję mokytojų apmokėjimo pokyčiai pykdo ne tik pačius pedagogus, profsąjungas ir Seimą, kritiką modelio įgyvendinimui pareiškė ir prezidentūra.
„Nesėkmės atvejai išryškino, kad šitai reformai nebuvo iki galo pasirengta ir tas kilęs chaosas apskritai kompromituoja pačią reformą“, – praėjusią savaitę Žinių radijui sakė prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė.
Jis kritikavo ir tai, kad prieš įgyvendinant reformą buvo sukelti mokytojų lūkesčiai, bet galiausiai dalies mokytojų algos didėjo tik keliais eurais ar net sumažėjo.
Pakeitė apmokėjimo modelį
Etatinis mokytojų darbo apmokėjimas įvedamas mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas. Mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas, esminės darbo apmokėjimo sąlygos nekeičiamos.
Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. atlyginimai mokytojams pradėti skaičiuoti už etatą, o ne už atskiras valandas. Tai leis mokytojams atlyginti už visus mokyklos bendruomenei atliekamus darbus, ne tik pamokas ir su jomis susijusią veiklą.
Etatą sudaro 36 val. per savaitę (1512 val. per metus). Pamokoms skiriama iki 1008 val. per metus, pradedantiesiems – iki 756 val. per metus. Kitas laikas skiriamas nekontaktinėms valandoms: su pamokomis susijusioms veikloms, papildomai veiklai mokyklos bendruomenei. Visos valandos apmokamos vienodu tarifu.
Mokytojams taip pat suteikiama galimybė skaidyti etatą arba dirbti daugiau nei vienu etatu. Kiekvieno mokytojo atlyginimas bus skaičiuojamas individualiai.
