„Pasirašė apie 60 signatarų, Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo, keletas pirmos Vyriausybės narių“, – BNS sakė kreipimosi teksto autorius signataras Egidijus Bičkauskas.
„Mano žiniomis, dokumentą pasirašė įvairių politinių pažiūrų žmonės – nuo dešinės iki kairės“, – teigė jis.
Tarp pasirašiusiųjų signatarų – buvęs eurokomisaras Vytenis Andriukaitis, buvęs premjeras Gediminas Vagnorius, buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, buvusi parlamentarė Nijolė Oželytė, buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus.
Sąraše taip pat yra ir Seimo nariai Eugenijus Gentvilas, Kęstutis Glaveckas, Emanuelis Zingeris.
„Jie visi vieningai sutarė, kad kardomoji priemonė – suėmimas – šioje stadijoje, kai byla perduota teismui, yra visiškai nereikalinga“, – tvirtino kreipimosi autorius E. Bičkauskas.
Pasak dokumentą pasirašiusios signatarės, buvusios parlamentarės ir aktorės Nijolės Oželytės, jai kalinamo A. Paleckio nėra gaila, tačiau ji baiminasi, kad jis galėtų laimėti bylą Strasbūro teisme.
„Kai taip ilgai yra laikomas žmogus nepateikiant jam kaltinimų, bijau vieno dalyko – kad kai jis paduos mūsų teisėsaugą ir valstybę į Strasbūro teismą, jis laimės“, – BNS sakė N. Oželytė.
„Tada daugelio kuklaus suvokimo žmonių smegenyse tie visi jo niekšiški ir Lietuvai priešiški lozungai apie tai, kad savi šaudė į savus Sausio 13-ąją, taps teisybe, jeigu jis laimės“, – pridūrė ji.
Ji taip pat teigė, kad žmonėms būtina paaiškinti, kodėl jis taip ilgai „sėdi“, nes viešas paaiškinimas galėtų būti argumentas Strasbūro teisme.
A. Paleckio byla bus nagrinėjama viešuose posėdžiuose Šiaulių apygardos teisme. Kovo viduryje nuspręsta, kad kaltinamasis lieka suimtas dar dviem mėnesiams.
Teismo vertinimu, bylos duomenys duoda pagrindo manyti, jog A. Paleckis gali bandyti bėgti nuo teismo, turi ryšių Rusijoje ir kitose valstybėse.
A. Paleckis laikomas suimtas nuo 2018 metų spalio.
Jis kartu su verslininku Deimantu Bertausku kaltinamas šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje.
Kaltinimų A. Paleckis nepripažįsta.
„Kai aš pamačiau galutinius kaltinimus, mano galva, tai nėra tie patys kaltinimai, apie kuriuos buvo kalbėta prieš metus ar daugiau laiko, kai buvo kalbama apie platų šnipinėjimo tinklą ir vos ne ginkluotą“, – sakė E. Bičkauskas.
„Iš šnipinėjimo, kaip jis suprantamas visuomenėje, ta jo veika visiškai neįtelpa. Galbūt ji ir kertasi su Baudžiamojo kodekso nuostatomis, bet, manau, kad teismas turi tai įvertinti“, – pridūrė signataras.
Generalinės prokuratūros teigimu, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.
Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.
Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990-1991 metais susijusias bylas.
Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – buvo siekiama, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.
