Kiemsargiams mokantys, bet savo nuožiūra kiemuose tvarkytis neturintys teisės daugiabučių gyventojai jau vasarą galės pasijusti tikrais šeimininkais.
Miesto Savivaldybė pirmoji šalyje baigia rengti daugelį metų žadėtus daugiabučių namų teritorijų detaliuosius planus. Tačiau bendrijų džiaugsmą gali aptemdyti papildoma finansinė našta. Mat jos bus ne visavertės šeimininkės, bet tik nuomininkės.
Dešimtmečio naujienos neišgirdo
Burnojančioms, kad Savivaldybė, nors daugiabučių gyventojus ragina susitvarkyti kiemus, tačiau neleidžia juose be valdininkų palaiminimo nė sūpuoklių vaikams pastatyti, bendrijoms metama raminamųjų dozė – parengti detaliųjų planų projektai.
Nors mieste įregistruota per 600 daugiabučių namų bendrijų, praėjusią savaitę į Savivaldybę apžiūrėti namams paskirtų teritorijų atėjo tik 29 pirmininkai. Neįtikėtinai menkas susidomėjimas nustebino Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistus, mat, anot jo vedėjo Sauliaus Matulio, apie įvykį buvo pranešta vietos spaudoje ir Savivaldybės internetinėje svetainėje.
„Detalieji planai įves mieste tvarką. Kiekvienas daugiabutis turės savo sklypą, nebekils ginčų dėl teritorijų tvarkymo, bendrijoms bus atrištos rankos, joms nebereikės Savivaldybės leidimo įrengti vaikų žaidimo, automobilių statymo aikštelėms, sporto aikštynams“, – privalumus vardijo architektas.
Pasak S.Matulio, Panevėžys – pirmasis miestas šalyje, nubraižęs daugiabučiams sklypus ir juos įteisinęs. Iki šiol kitos savivaldybės detaliuosius planus rengia tik atskiriems miestų kvartalams.
Gresia papildomi mokesčiai
Svajojantiems tapti tikrais šeimininkais gyventojams verta nepamiršti, kad net ir valstybė gero už dyka neduoda.
Pasak S.Matulio, jei bendrija pageidaus daugiabučio kieme tvarkytis kaip savo, jį privalės išsinuomoti. Mat parengus detaliuosius planus žemė aplink daugiabučius netaps gyventojų nuosavybe, o liks valstybinė.
„Bendrijoms gali būti nustatytas žemės nuomos mokestis. Nenorinčios nuomotis prižiūrės teritoriją, ką daro ir dabar, bet negalės joje tvarkytis kaip nori, tarkim, stovėjimo aikštelėje rezervuoti vietų tik to namo gyventojų automobiliams. Bus traktuojama, kad valstybinėje žemėje kas nori, tas ir stato mašiną“, – aiškino S.Matulis.
Kol nepatvirtinti detalieji planai, miesto Taryba namų savininkų bendrijoms nėra nustačiusi žemės nuomos mokesčio. Jei politikai nuspręstų skylėtą miesto iždą kitąmet papildyti ir daugiabučių gyventojų sąskaita, daugiausia kišenes tektų patuštinti įsikūrusiems miesto centre, mat nuomos mokesčio dydis priklauso nuo Registrų centro nustatytos sklypo vertės.
Jau daugelį metų skaičiuojama, kad kuo arčiau centro, tuo sklypas brangesnis, nors nekilnojamojo turto rinkoje pastaruoju metu stebima nauja tendencija – Panevėžyje auga vakarinėje miesto dalyje, arčiau prekybos ir pramogų centro, esančių būstų ir sklypų vertė.
Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo Gintauto Bagočiūno teigimu, kad bendrijos galėtų išsinuomoti sklypus prie daugiabučių, vien Savivaldybės detaliųjų planų nepakaks. Joms dar teks pasirūpinti planuose numatytų sklypų kadastriniais matavimais. Šiuos atliekantiems matininkams Savivaldybė veikiausiai iš savo kišenės nesutiks mokėti, vadinasi, daugiabučių gyventojams prisieis dar paploninti pinigines.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
