Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) darbuotojų pranešimų apie darbdavių piktnaudžiavimą darbe ir pažeidžiamas darbuotojų teises sulaukia praktiškai kasdien. Vasaros metu skundų būna kiek mažiau, bet prasidėjus Covid-19 pandemijai ir karantinui pranešimai plūdo vienas po kito.
Lietuviai Švedijoje – be atlygio ir maisto
LPSK pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad gaunama daug statybininkų skundų, kurie yra išnaudojami Lietuvos darbdavių. Neseniai LPSK pasiekė istorija, kai viena Lietuvos įmonė išvežė lietuvius dirbti į užsienį. Jiems teko dirbti bet kuriuo paros metu ir neskaičiuojant darbo valandų.
„Sėdi kambaryje, kada pasakė darbdavys – dieną ar naktį – ir važiuoji į objektą. Kiek pasakė valandų – tiek ir dirbi. Atveža į kambarį ir vėl išveža, kaip kokiame kalėjime“, – pasakoja I. Ruginienė.
Užsienyje jiems pažada aukso kalnus ir didelius atlyginimus, o nuvykus pamato visiškai kitą situaciją.
„Į mus kreipėsi žmogus, kuris buvo įdarbintas ir dirbo Švedijoje, bet nuvykęs pamatė, kad apgyvendinimo sąlygos yra labai prastos ir ne tokios, kurios buvo žadamos.
Kaip jis teigia, kad darbdavys darbo pradžioje pametėjo 500 kronų ir po to mėnesį nieko negavo. Žmogus neturėjo atliekamų pinigų kišenėje, kad galėtų išgyventi“, – teigia pašnekovė.
Švedijoje lietuviai gyveno be pinigų, turėjo įsidėję šiek tiek maisto iš Lietuvos, pasidalino, bet maistas baigėsi ir jie ėjo vogti į daržus pas švedus.
Anot I. Ruginienės, jie buvo sulaikyti vietinės policijos: „Kaip sakė, už agurkų ir pomidorų vagystę. Jie teigė, kad reikėjo kažkaip išsimaitinti, nes visiškai neturėjo pinigų.“
Vyrai prašė Lietuvoje likusių artimųjų pagalbos, susirinko pinigų kelionei atgal ir pabėgo iš darbo, parvyko namo.
„Dabar klausia mūsų, kaip jiems atlyginimą atsikovoti. Greičiausiai atsakymas bus, kad nėra kaip, nes pabėgo, jiems greičiausiai bus fiksuotos prastovos. Klausimas, ar dar „nepripaišys“, kad jis dar skolingas. Darbdaviai žino tokią padėtį ir naudojasi tuo. Žino, kad jiems nieko nebus“, – pastebi I. Ruginienė.
LPSK pirmininkė pastebi tendenciją, kad labiausiai pažeidžiami žmonės, kurie Lietuvoje turi problemų su antstoliais. Darbdaviai ypatingai naudojasi, nes jie niekur nepasiskųs.
Žmonės Lietuvoje nenori susirasti darbo, nes bijo, kad antstoliai nuskaitys didžiąją sumą pinigų. Pasak I. Ruginienės, jie kaip paskutinio šiaudo griebiasi išvykti į užsienį.
Sezoniniai darbai Šventojoje – lovoje penkiese
Profsąjungas pasiekė ir skundai dėl sezoninių darbuotojų Šventojoje apgyvendinimo.
Darbuotojai skundėsi, kai savininkė liepė darbuotojams išsikraustyti iš kambarių ir skubiai juos atlaisvinti.
Atėjus į Lietuvą geriems orams, savininkai tuos kambarius išnuomojo atvykstantiems poilsiautojams.
Darbuotojams buvo liepta greitai išsikraustyti į biliardinės kambarį, kur buvo tik viena sofa.
„Savininkė pasakė, kad kelias dienas jie pagyvens ten. Darbuotojai yra penki, o sofa – viena. Tai savininkė atsakė, kad nieko tokio, per naktį paeiliui pasėdėsite“, – pasakoja I. Ruginienė.
Pasak jos, darbuotojai nepasimetė šitoje situacijoje ir nesutiko vykdyti absurdiškų reikalavimų.
„Darbuotojai sezono metu dirba po 14 ar 20 valandų, nes žmonės eina srautais. Maža to, kad tenka tiek valandų atidirbti, bet ir dar pailsėti nėra vietos kur“, – pastebi pašnekovė.
Degalinėje tenka ir maistą gaminti, ir tualetus valyti: po darbo – sniegą nukasti
LPSK sulaukė darbuotojų skundų, kad degalinėje susidariusi tarsi „maža karalystė“, kurioje sąlygas diktuoja viršininkė ir pažeidžia darbuotojų teises.
Daugiausiai darbuotojai piktinasi dėl papildomų darbų. Jiems tenka po darbo atlikti papildomus darbus, kurie trunka valandą ir ilgiau, bet jie nėra apskaitomi.
„Viršininkė ne tik išnaudoja, bet ir tyčiojasi iš darbuotojų. Protu nesuvokiama, kai tas pats darbuotojas stovi prie kasos, gamina maistą ir vėliau po darbo valandų jam dar reikia šveisti tualetus ir plauti sales
Logiška, kad žmonės piktinasi, nes maistą gaminantis žmogus tikrai neturi tualetų valyti“, – teigia I. Ruginienė.
Žmonės pasakoja, kad žiemos metu, kai atidirba 12 val. ir naktiniu laikotarpiu po darbo valandų liepia dar ir sniegą nukasti. Žmonės prašydavo darbo metu išleisti ir atlikti šį darbą, tai nesutikdavo.
„Jų prašo daryti papildomus darbus po darbų valandų, kai tie papildomi darbai jau yra neapskaityti“, – pažymi LPSK pirmininkė.
Po darbų valandų darbuotojams tenka atlikti dar papildomus darbus ir nebelieka viešojo transporto, todėl tenka kviestis taksi už kuri įmonė neapmoka.
„Ne kartą buvo prašyta sudaryti sutartį su taksi įmone, kas būtų logiška, jei pasilieka žmogus dirbti ilgiau. Tai buvo neigiamas atsakymas, todėl darbuotojams teko dar ir mokėti už taksi paslaugas, kad grįžtų namo naktiniu laikotarpiu“, – teigia I. Ruginienė.
Rajone darbuotojai įsibaiminę, kad neras kito darbo
LPSK gavo dar vieną skundą iš regiono, dėl kurio kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, prašydami atlikti tyrimą. Darbuotojai dirba pilnu darbo krūviu, bet atlyginimų vidurkis yra toks žemas, kad net nesiekia minimalaus atlyginimo.
„Gavome signalą, kad įmonėje darbuotojai dirba pilnu krūviu ir net šeštadieniais. Darbuotojams pridedamus papildomos pareigos vežioti prekes savo automobiliais.
Kurioziška, kad patikrinus įmonę, radome, kad jų atlyginimų mediana yra 188 eurai (ant popieriaus – aut. past.). Akivaizdu, kad net nesiekia minimalaus atlyginimo, o dirba kvalifikuoti žmonės. Tokia maža mediana gali kelti įtarimų, kad yra nedeklaruotas darbas.
Mažame rajone yra baimė kreiptis į bet kokią įstaigą net anonimiškai, kadangi mažas rajonas, tai jie įsibaiminę, kad ir pas kitą darbdavį neras darbo, nes visi darbdaviai tarpusavyje komunikuoja. Žmonės jaučiasi kaip spąstuose“, – teigia I. Ruginienė.
Nurodė, kur ieškoti pagalbos
Nukentėjusius darbuotojus I. Ruginienė ragina kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI) ir į Darbo ginčų komisiją.
VDI reaguoja į skundus ir jei žmogus pasiskundžia nurodydamas ir detales, ką inspektoriui konkrečiai tikrinti, tai pats efektyviausias būdas.
Darbo ginčų komisija gali padėti prisiteisti, kas kiekvienam darbuotojui teisėtai priklauso. Todėl, jei darbuotojas jaučia, kad jį apgavo, neteisėtai atleido, nesumokėjo darbo užmokesčio, neapskaitytos darbo valandos – tai tikrai gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
VDI duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį daugiausiai – 156 – skundų ir pranešimų dėl viešo intereso ištirta statybų sektoriuje. Antroje vietoje pagal ištirtų skundų skaičių – 146 – didmeninė ir mažmeninė prekyba, transporto priemonių remontas. Trečioje vietoje – 127 ištirti skundai – apdirbamoji gamyba.
Toliau rikiuojasi transportas ir saugojimas (85), kita aptarnavimo veikla (67), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla (54), žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (50), administracinė ir aptarnavimo veikla (50) ir kt.
