Pasitaiko, kad jaunuoliai į darbo pokalbį ateina lydimi tėvų. Taip pat darbdaviai sulaukia keistokų kandidatų prašymų, neretai žmonių lūkesčiai dėl atlyginimo pranoksta realybę.
Prašo didesnių algų, o kartais –„neadekvačių“ sumų
Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos (LĮĮA) prezidentė Aurelija Gabrielė Maldutytė teigė, kad ieškantys darbo žmonės šiuo metu prašo maždaug 200 eurų didesnių atlyginimų nei prieš 1 metus. Taip pat augo susidomėjimas įvairiomis darbo vietomis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, pašnekovė įvardijo pradines atlyginimų sumas.
„Per pastaruosius kelerius metus stebime situaciją, kad maždaug pasikeitė atlyginimai 200 eurų į rankas. Skiriasi atlyginimai, kurių žmonės norėjo prieš pandemiją ir kokių nori dabar. <...>
Jeigu kalbėtume apie nekvalifikuotas pozicijas, kur nereikalingos jokios žinios, pastebėjome, kad atlyginimai yra nuo 700 iki 900 eurų į rankas. Tai startinės sumos. <...> O jeigu darbas kvalifikuotas, reikia kompiuterinių žinių, užsienio kalbų gebėjimo, nuo 900–1100 eurų yra pradinės algos Lietuvoje“, – sakė ji.
O štai personalo atrankas Vilniuje organizuojanti specialistė pasakoja, kad darbuotojai sugeba reikalauti aukšto darbo užmokesčio, neturėdami darbo patirties. Atėję šviežiai aukštąjį mokslą baigę jaunuoliai prašo kosminio dydžio algų.
„Ateina jauni žmonės, pabaigę universitetą, <...> bet darbo užmokesčio prašymas yra neadekvatus. Pavyzdžiui: Aš, tik baigęs universitetą, noriu gauti iš karto 2 tūkst. eurų į rankas. <...> Pagal darbo aprašymą matau, kad tokios darbo patirties nėra turėjęs. Atsako: Aš universitetą baigiau ir tikrai ne tam mokiausi, kad pradėčiau nuo mažesnio darbo užmokesčio. <...> Kartais vertėtų pagalvoti, ką tu gali duoti darbdaviui, o ne tik, ką gauti“, – pabrėžė moteris.
Kandidatai nesiliauja stebinę – ateina į pokalbius su palyda
Dar personalo atrankos specialistė pasakojo, kokių neįtikėtinų kandidatų į pareigas jai teko sutikti. Moteris dalinosi istorijomis apie „netradicinius“ darbo pokalbius. Pasirodo, kartais kandidatai ateina ne vieni, o su palyda.
„Kelia nuostabą, kai ateina jauni žmonės į darbo pokalbį su mama ar tėčiu. <...> Kai sako „mes atėjome į pokalbį“ ir dviese stovi, natūralus klausimas kyla: „Ar jūs abudu ieškotės darbo?“, – situaciją apibūdino personalo atrankos specialistė.
Tokiu atveju moteris pakviesdavo kandidatą pasišnekėti vienudu, tačiau tėvų elgesys ne ką mažiau pritrenkdavo. Jie vis mėgindavo nugirsti darbo pokalbių detalių.
„Matau, kad tėvai tiesiog klausosi prie durų, ką kalba jų vaikas. Aš nekalbu apie tuos, kuriems 18 metų, kurie mokosi mokykloje ir tai pirmasis jų darbas, pirmoji patirtis suaugusiųjų gyvenime. Tai žmonės, kuriems 22–25 metai. <...>
Dirbau stikliniame kabinete su žaliuzėmis, užuolaidomis. Tai vis tiek tu matai periferiniu matymu, kas vyksta už stiklo. Klausosi ausis ar kūną priglaudę“, – dalijosi pašnekovė.
Moteris atviravo, kad darbdavio akyse kandidatai, lydimi tėvų, sukelia įtarimų.
„Atėjimas su tėvais į darbo pokalbį sukelia įtampą ir į kandidatą labiau žiūrima pro padidinamąjį stiklą“, – pažymėjo ji.
Tėvų prašymai darbdavius išmuša iš vėžių: nori sužinoti, kiek gauna atžala
LĮĮA prezidentė patvirtino, kad tokių atvejų, kai tėvai mėgina derėtis su darbdaviu už savo vaikus, yra ne vienas. Ši tendencija ypač išryškėja ne mokslo metų laiku.
„Pasibaigus mokslo metams arba prieš rudenį būna, kad tėvai atlydi vaikus. Vieni turbūt nori palaikyti savo nedrąsius jaunuolius, o kartais atrodo, kad tėvai labiau motyvuoti surasti jiems darbą, negu kad patys jaunuoliai norėtų dirbti“, – sakė A. G. Maldutytė.
O kartais tėvai įsidrąsina ir ima su darbdaviais derėtis, norėdami išgauti informacijos apie savo pačių vaikus.
„Būna atvejų, kad tėvai skambina ir prašo įdarbinti vaikus. Arba klausia dėl vaiko išėjimo į darbą – kodėl neišėjo į darbą tam tikru metu. Net dėl atlyginimo dydžio kartais klausia, kodėl gavo tiek, o ne tiek“, – pasakojo LĮĮA vadovė.
Vis dėlto tokių duomenų darbdaviai neatskleidžia, nesvarbu, kad klausia darbuotojo tėvai, tikino ji. A. G. Maldutytė paaiškino galimas tokio tėvų elgesio priežastis.
„Kartais tėvai nori kontroliuoti viską, kaip ir mažiems vaikams. Galvoja, kad gali pilnamečiams vaikams reguliuoti, ką veikti. Tėvai turi susitaikyti su tuo, o jų darbas yra padėti jiems įsitraukti į suaugusiųjų gyvenimą ir kad galėtų jaunuolis gyventi savarankiškai, be jų pagalbos“, – minėjo pašnekovė.
Atsakė, kada norėtų per darbo pokalbį spausti „pavojaus mygtuką“
Tuo tarpu tv3.lt kalbinta personalo atrankos specialistė dalijosi, kad vesdama darbo pokalbius kartais jaučiasi nejaukiai, tarsi kandidatas nebūtų draugiškai nusiteikęs.
Jos nuomone, tokiais atvejais naudinga moderuoti darbo pokalbį per nuotolį, ypač kai kandidatas į darbo poziciją atrodo bauginamai. Moteris dalijosi, kad ne sykį yra pamaniusi, kad darbo pokalbio metu jai gali kilti pavojus ir neprošal būtų išsikviesti pagalbą.
„Sėdžiu, vyksta pokalbis tête-à-tête. Yra buvę kandidatų, kur jaučiausi nejaukiai. Pagalvojau, kad visai faina būtų turėti po stalu mygtuką, kad galėčiau išsikviesti apsaugą. <...> Kur buvo nejauku, kalbinau per Microsoft Teams, per ekraną, tai tikrai džiaugiausi, nes jausmas buvo toks, lyg tas žmogus norėtų tave nužudyti, o gal yra sėdėjęs kalėjime“, – nurodė pašnekovė.
O LĮĮA prezidentė pridūrė, kad darbdaviai sulaukia neįprastų prašymų, kai kyla klausimas, ar patenkinti jų prašymą išvis būtų legalu.
„Būna keistų dalykų. Pavyzdžiui, prašo sumokėti avansą dar nepradėję dirbti. Klausia, ar galima pervesti atlyginimą už darbą į draugo sąskaitą. <...> Bet labai aiškiai apibrėžta Darbo kodekse, kad turi būti atsiskaitoma į darbuotojo sąskaitą“, – minėjo A. G. Maldutytė.
Ateityje darbuotojai prašys daugiau pinigų – specialistų prognozės
Portalas tv3.lt domėjosi, ką personalo atrankos specialistai prognozuoja į ateitį – kaip keisis darbo jėgos pasiūla, ar rinkoje netrūks kvalifikuotų darbuotojų.
Personalo atrankos specialistė teigė, kad užklupus infliacijai lietuviai turėtų labiau saugoti darbo vietas.
„Manau, kad žmonės, kurie turi darbą, jo laikysis. Nebent gaus kitą pasiūlymą, kur tikrai žinos, kad išeis ir turės kitą darbą. Bus darbinė tąsa“, – sakė ji.
Tuo tarpu LĮĮA prezidentė apžvelgė situaciją, kad dabar žmonės labiau pasiruošę dirbti nei anksčiau.
„Kandidatai yra mažiau išrankūs, lankstesni, rinkdamiesi darbo sąlygas, lyginant su laikotarpiu, kas buvo prieš metus“, – teigė A. G. Maldutytė.
Kalbant apie pinigus, personalo atrankos specialistė tiki, kad darbo ieškantys asmenys prašys didesnio užmokesčio.
„Dėl atlyginimų, manau, kad tikrai taip – prašys didesnių. Tam turi įtakos infliacija, brangimas parduotuvėse viso ko“, – nurodė ji.
Patarė, kaip elgtis kandidatams, o ko verčiau vengti
Galiausiai abi pašnekovės pažėrė patarimų, kaip pridera elgtis kandidatams, o ko geriau nedaryti.
Personalo atrankos specialistė atsakė, ką labiausiai rekomenduoja jauniems žmonėms.
„Atranka – pirkimo, pardavimo procesas. Tu, kaip kandidatas, parduodi save įmonei, įmonė tave perka ir atvirkštinis procesas. <...> Siųsdami savo gyvenimo aprašymus, išsitaisykite klaidas. <...> Tie, kam lietuvių kalba yra gimtoji, turi žinoti, kad tai yra vizitinė kortelė, rodanti, kaip save pateiki“, – minėjo moteris.
O LĮĮA vadovė patarė kandidatams nemeluoti apie savo praeitį, karjeros sėkmes ir nesėkmes.
„Svarbu nevėluoti, pateikti teisingą informaciją. <...> Vengti meluoti apie patirtis, nes dažniausiai yla išlenda iš maišo. Lietuva ne tokia didelė“, – minėjo ji.
Statistikos departamento duomenimis, 2022 m. rugpjūtį nedarbo lygis šalyje siekė 4,9 proc. kai 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu nedarbas buvo aukštesnis – 6,6 proc.
Daugėjo besikreipiančiųjų į Užimtumo tarnybą – 2022 m. pirmąjį ketvirtį čia registravosi 72,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Palyginti su 2021 m. pirmuoju ketvirčiu., Užimtumo tarnyboje bedarbiais registruota 17,8 tūkst., tad šiemet fiksuota 32,8 proc. daugiau darbo neturinčių asmenų.
Pažiūrėkite, pvz., į visokių tarptautinių logistinių įmonių vadovų /direktorių atl. Tai 5000-10000 eur "į rankas". Jei lygiuojamės į gerovės valstybę ir imtume Švedijos pvz., tai tie vadovai /direktoriai turėtų gauti +200-300 eur daugiau nuo eilinio darbuotojo algos. Švedijoje tai įprasta.
