Simona PUŽAITĖ
Šiauliuose metus galioja nauja tvarka – socialiai remtini asmenys už piniginę socialinę paramą privalo atlikti visuomenei naudingą veiklą. Su Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Vida Rimšiene kalbėjomės apie tai, ar naujoji tvarka pasiteisino, ar ji vis dar vadinama baudžiava.
Atvažiuodavo iš kitų miestų
Daugelyje Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių bedarbiai pašalpų gavėjai jau seniai darbuojasi visuomenės labui. Šiauliuose ši tvarka įteisinta bene vėliausiai – tik pernai.
Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Vida Rimšienė sako, jog tiek ilgai delsta, nes didesniuose miestuose sudėtingiau organizuoti ir administruoti darbą.
„Dėl to, kad nereikėjo atlikti visuomenei naudingos veiklos, į Šiaulių miestą gyventi ir pašalpų gauti atvykdavo pašalpų gavėjai iš kitų rajonų“, – pasakojo V. Rimšienė.
Tokie „perbėgėliai“, gyvenantys kituose miestuose, bet deklaravę gyvenamąją vietą Šiauliuose, netrukus išaiškėjo. Nustatyti asmenys, dirbantys nelegalų darbą, bet gaunantys socialines pašalpas.
„Naująja tvarka piktinosi ir tinginiai – tie, kurie ieško ligų, kad galėtų nedirbti, – komentavo V. Rimšienė. – Medikai skundėsi, kad juos įžūliai atakuoja paramos gavėjai išduoti pažymas, prirašydami įvairių ligų, kad žmogus neva negali dirbti“.
Atsirado besipiktinančių „prievartiniu darbu“, įstatymą jie lygino su baudžiava.
Sutrumpintas darbo laikas
Visuomenei naudingų darbų siunčiami nedirbantys ar nesimokantys darbingo amžiaus asmenys. Savivaldybės administracija gali pasitelkti asmenis, kurie studijuoja aukštosiose mokyklose, atsižvelgdama į šių asmenų studijų organizavimo procesą.
Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą tvarkos aprašą, nuo visuomenei naudingos veiklos atleidžiami socialinės paramos gavėjai, kurie joje negali dalyvauti dėl objektyvių priežasčių: yra pensinio amžiaus, neįgalūs, laukiasi, augina mažamečius vaikus, nelankančius priešmokyklinio ugdymo įstaigos, serga, slaugo ligonius.
Neįvardinti asmenys nuo darbo atleidžiami tik Paramos teikimo komisijos sprendimu.
Visuomenei naudingoje veikloje nedalyvaujantiems be pateisinamų priežasčių, pagal įstatymą nebeskiriamos socialinės pašalpos ir kompensacijos iki pareigos bus įvykdytos. Šeimoms socialinė pašalpa skiriama tik vaikams.
Lapkričio mėnesį dirbti atsisakė du asmenys. Tai – mokslus baigę buvę studentai, planuojantys išvykti į kitą miestą ieškoti darbo.
Iš pradžių per mėnesį socialinės pašalpos gavėjams teko atidirbti 40 valandų, per dieną – iki keturių valandų. Rugsėjį privalomos atidirbti valandos sumažintos perpus – per tris mėnesius reikia dirbti tik 60 valandų.
Pasak V. Rimšienės, laikas pakoreguotas, nes dirbant ne daugiau nei keturias valandas per dieną buvo sudėtinga atidirbti 120 valandų per tris mėnesius.
Ne sunkus fizinis darbas
Asmenis pagal darbų poreikį į atitinkamas įstaigas nukreipia darbo organizatorius – Švietimo centras. Pradžioje buvo susidariusios didžiulės žmonių eilės, bet metų eigoje srautai normalizavosi.
Šiauliečiai dirbo beveik visuose darželiuose, mokyklose, Šiaulių gamtininkų centre, Kultūros centre, kai kuriose bendrijose, sporto mokykloje „Atžalynas“, irklavimo bazėje, globos namuose, Savarankiško gyvenimo namuose, Rėkyvos seniūnijoje. Asmenys tvarkė aplinką, remontavo baldus, dirbo įstaigose.
V. Rimšienė atkreipia dėmesį, jog daugelis klaidingai įsivaizuoja visuomenei naudingą veiklą kaip sunkų fizinį darbą – „krauti akmenis ar kasti griovius“.
„Pagal galimybes atsižvelgiame į žmonių išsilavinimą, amžių, gyvenamąją vietą. Darbai diferencijuojami“, – aiškino V. Rimšienė. Duodami tokie darbo įrankiai, su kuriais minimali rizika susižeisti.
Su valdžia nesibylinėjo
Panevėžio rajone pernai daugėjo žmonių, kurie už skiriamas socialines pašalpas nenorėjo dirbti viešųjų darbų ir ėmė bylinėtis su valdžia. Pasak V. Rimšienės, šiauliečiai taip nekovojo.
Pasitaikė atvejis, kai vienas studentas rašė skundus – nenorėjo atlikti visuomenei naudingos veiklos. Nutarta vyrą atleisti iki tol, kol jis baigs studijas. 48-erių studentas nenorą dirbti argumentavo tuo, jog studijuoja neakivaizdžiai, intensyviai ruošiasi diplominiam darbui.
„Nusistovėjus tvarkai priprato ir darbuotojai, ir darbdaviai. Kai kurie žmonės labai noriai dirba. Baigę darbus ateina ir klausia, gal reikia dar ką padėti“, – pasakojo V. Rimšienė.
Iš pradžių visuomenei naudingą veiklą atlikdavo iki tūkstančio žmonių. Sutrumpinus laiką, per mėnesį dirba apie 450 asmenų.
Lapkričio mėnesio duomenimis, Šiauliuose buvo 4073 socialinių pašalpų gavėjai, šeimų – apie 2500. Kompensacijas gauna 5073 asmenys ir 4393 šeimos.
Teigiama, jog naujasis modelis padės išvengti sukčiavimo ir piktnaudžiavimo.
