Simona Pužaitė
Nuo sausio 1-osios socialines pašalpas pradeda skirstyti ir mokėti savivaldybės. Tikimasi, kad jos užkirs kelią piktnaudžiautojams. Rajonuose jau sudarytos Piniginės socialinės paramos skyrimo komisijos (tarybos). Anksčiau eksperimentiniu būdu pašalpas dalijo Akmenės ir Radviliškio savivaldybės – sutaupė ne vieną milijoną litų.
Sudarytos komisijos
Socialinės pašalpos teikimas perduotas savivaldybėms vykdyti kaip savarankiška funkcija. Socialinės pašalpos teikimui skirtų, bet nepanaudotų lėšų savivaldybės neturės grąžinti į valstybės biudžetą. Jas galės panaudoti pagal poreikį savo nuožiūra.
Šiuo metu skaičiuojamos praeitų metų pašalpos už gruodžio mėnesį, naujoji sugriežtinta tvarka įsibėgės vasarį.
Visose apskrities savivaldybėse, išskyrus Šiaulių miesto, visuomeniniais pagrindais sudarytos Piniginės socialinės paramos skyrimo komisijos (tarybos), kurios svarstys klausimus dėl paramos teikimo ir mokėjimo. Komisiją sudaro apie dešimt asmenų – aktyvių bendruomenės narių, įvairių organizacijų atstovų, seniūnijos darbuotojų.
Pasitelks bendrijų pirmininkus
„Įstatymo vienas iš tikslų – labiau pritraukti bendruomenę, sprendžiant klausimą dėl socialinės pašalpos šeimai arba asmeniui skyrimo. Tai sudėtingiau didiesiems miestams. Rajonuose yra seniūnijos, kuriose gyventojai geriau vieni kitus pažįsta. Didžiuosiuose miestuose net namo kaimynai vienas kito nelabai pažįsta“, – pagrindinį skirtumą įvardijo Šiaulių miesto Socialinės paramos skyriaus vedėja Irena Kiurienė.
Komisijos mieste nebus, tačiau svarstant socialinės pašalpos skyrimo klausimą bus pasitelkiami kiti bendruomenės nariai, artimi žmogaus aplinkai: bendrijų pirmininkai, mokyklos socialiniai pedagogai. Rėkyvos ir Medelyno seniūnijose bus pasitelkiami seniūnai, seniūnaičiai.
Pagal naująją tvarką bus aktyviai rašomi buities tyrimo aktai – darbuotojai apsilanko namuose, įvertina žmogaus gyvenamą vietą, kokias pajamas gauna, su kuo gyvena ir kita. Anksčiau jis buvo rašomas tik kritiniais atvejais. Šiaulių miesto savivaldybėje ši funkcija bus patikėta Socialinių paslaugų centrui.
Bus bendradarbiaujama su atitinkamomis institucijomis dėl nelegalaus darbo, įtartinų pajamų.
Pasak I. Kiurienės, nesiekiama neskirti pašalpos vien tam, kad sutaupytų pinigų. Svarbiausia, kad ji būtų skiriama tiems, kam tikrai reikia.
Šiaulių miestas 2014 metais socialinėms išmokoms turėtų gauti apie 16 milijonų 800 tūkstančių litų.
Daugiau lėšų degalams
„Po kelių mėnesių galėsime pasakyti, kaip mums sekasi. Dabar dar sunku prognozuoti“, – sakė Šiaulių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Irena Simanauskienė.
Jos žodžiais, kol kas nesvarstoma steigti naujų darbuotojų etatų. Numatoma, jog teks didinti degalų limitą seniūnijose, nes darbuotojai daugiau važinės aktyviau tikrindami pašalpų gavėjus.
Šiaulių rajono savivaldybėje 2013 metų gruodžio mėnesį buvo 3451 pašalpų gavėjas. Per metus socialinėms pašalpoms išleisti 9 milijonai 24 tūkstančiai litų. 2014 metams Šiaulių rajonui turėtų tekti beveik 10 milijonų litų socialinėms išmokoms.
Gal daržoves gali auginti?
Kiekvienas Kelmės rajono savivaldybės socialinės paramos gavėjas bus kviečiamas pasikalbėti į Piniginės socialinės paramos skyrimo komisiją. Su asmenimis bus bendraujama apie tai, kodėl jie ilgą laiką neturi darbo, kaip sekasi jo ieškoti.
„Taip žmonės bus skatinami dirbti, ne vien gyventi iš pašalpų. Jei žmogus turi žemės, galbūt gali auginti daržoves, o ne pirkti jas parduotuvėje?“ – svarstė šio rajono Socialinės paramos skyriaus vedėja Reda Každailienė. Kiekvienam pašalpų gavėjui bus rašomi ir buities tyrimo aktai.
Kelmės rajone per metus socialines pašalpas gauna apie 4 tūkstančiai asmenų. 2014 metais išmokoms numatyta apie 13 milijonų 216 tūkstančių litų.
Visuomeninei komisijai nebus lengva
Joniškio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Laima Klemienė sako, kad į komisiją pirmiausiai bus siunčiami įtarimų keliantys asmenys, kurie negali pateisinti gaunamų pajamų, ilgalaikiai bedarbiai.
Vėliau bus siekiama, kad kiekvienas pašalpos prašytojas patektų į komisijos akiratį, būtų patikrinta, ar iš tiesų jam reikalinga pašalpa. Planuojama, kad darbuotojas apsilankys žmogaus namuose bent kartą per metus.
L. Klemienė atkreipia dėmesį, jog visuomeniniais pagrindais dirbančios komisijos darbas bus sudėtingas. Atstovai iš įvairių įstaigų, organizacijų, bendruomenių yra dirbantys, todėl teks derinti susirinkimų laiką, jie negalės vykti itin dažnai. Numatyta, jog komisija rinksis ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Pasak vedėjos, labai svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Esą atidirbantiesiems už pašalpas medikai lengva ranka parašo, kad asmuo negali dirbti.
Gruodžio mėnesio duomenimis, Joniškio rajono savivaldybėje socialines pašalpas gavo 2620 amenų. 2014 metais išmokoms skirti 8 milijonai litų.
Tikrindavo ir anksčiau
Pakruojo rajono savivaldybė socialinėms išmokoms iš visų apskrities savivaldybių gauna mažiausiai lėšų – virš 5 milijonų. Yra apie 2 tūkstančiai socialiai remiamų asmenų.
Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Daiva Rutkevičienė sakė, kad Pakruojo rajone jau kelerius metus buvo saugikliai išvengti piktnaudžiavimo pinigine socialine parama. Prašymai pašalpai gauti buvo priimami seniūnijose, jų darbuotojai tikrindavo asmenis.
„Pereidavo tris kontrolės punktus. Praslysdavo gal vienas kitas“, – komentavo skyriaus vedėja.
Eksperimentas pasiteisino
Nuo 2012 metų piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams savarankiškai skyrė penkios eksperimentinės savivaldybės: Akmenės, Šilalės, Panevėžio, Raseinių ir Radviliškio rajonų.
Jose socialinės pašalpos gavėjų skaičius 2012-aisiais, palyginti su 2011 metais, sumažėjo 13,6 procento, o išlaidos socialinei pašalpai mokėti – net 20,1 proc.
Radviliškio savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Ivanna Žmiejauskienė džiaugiasi, jog piktnaudžiautojų sumažėjo, pagrindinis tikslas – skirti jas tikslingai – įgyvendintas bendromis pastangomis.
Gruodžio mėnesį Savivaldybė turėjo per 3000 pašalpų gavėjų. Pašalpoms ir kompensacijoms 2014 metais numatyta apie 15 milijonų litų.
Šaipėsi iš dirbančiųjų
Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas sako, kad naujoji tvarka padėjo atskleisti tuos, kurie mokėjo pasinaudoti įstatymo spragomis, kartojo įsišaknijusį terminą „neapsimoka dirbti“.
Daug nesąžiningų pašalpų gavėjų išvykdavo padirbėti į užsienį, o grįžę prašydavo socialinių pašalpų. Uždarbiauti svetur važiuodavo užsiregistravę Darbo biržoje.
„4 asmenų šeima niekur nedirbdama iš pašalpų, šildymo kompensacijų, nemokamo vaikų maitinimo mokykloje galėdavo susikrauti apie 2500 litų bendrų pajamų“, – pažymi meras. Tokie „bedarbiai“ šaipydavosi iš dirbančiųjų.
Pasak V. Mitrofanovo, socialinės pašalpos tikslas – padėti žmogui išgyventi laikino pobūdžio sunkumus. O žirklės tarp pašalpos ir minimalaus darbo užmokesčio turėtų būti kuo didesnės.
Socialiniams darbuotojams mokėti priedai
„Didmiesčiai sako: ai, kaimai, vienas kitą pažįstate. Nėra taip, kad labai pažintume – Naujojoje Akmenėje gyvena 10 tūkstančių gyventojų. Reikia lankytis pas konkretų žmogų“, – komentavo V. Mitrofanovas.
Pernai buvo nepanaudota apie 8,5 milijono litų socialinėms pašalpoms skirtų pinigų. Iš jų Akmenės rajono savivaldybė sutvarkė socialinius būstus, prie daugiabučių padarytos vaikų žaidimų aikštelės. Mieste įkurtas vaikų parkas su vaikų žaidimo nameliais, sūpynėmis, šalia – lauko treniruoklių aikštelė. Dalis lėšų pridėta vaikų darželiams renovuoti, tvarkyta miesto infrastruktūra, padidintos išlaidos apšvietimui.
Nuo eksperimento pradžios pašalpų gavėjų savivaldybėje sumažėjo 29,8 procento.
2014 metais savivaldybė, kaip ir ankstesniais metais, šildymo kompensacijoms ir pašalpoms išmokėti gaus 17,5 milijono litų.
V. Mitrofanovas neslepia, jog už gerą darbą buvo paskatinti darbuotojai – šiemet socialiniams darbuotojams, seniūnams už darbą išmokėti solidūs priedai.
