LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kalbėdama apie 2014 metus, interviu LRT televizijos naujienų tarnybai sako, kad ir toliau turime tvirtinti ekonominį šalies savarankiškumą, o vertindama pirmininkavimą Europos Sąjungoje (ES), ji teigia, jog pagrindinė užduotis – finansinis stabilumas ir darbas su ES biudžetu – pavyko sėkmingai.
– Kai apie artėjantį pirmininkavimą ES kalbėjomės balandį, tuo metu kalba daugiausiai sukosi apie ekonominę situaciją, euro krizę. Dabar atrodo, kad pagrindinė tema pirmininkaujant buvo Rytų partnerystė. Ar iš tiesų politika nustūmė ekonomiką į šalį?
– Tikrai taip nebuvo. Ekonomika ir liko pagrindine mūsų užduotimi. Visus metus dirbome su europiniu septynių metų biudžetu, reikėjo suderėti per 60 dokumentų, tarp jų – žemės ūkio politika, žuvininkystė, struktūriniai fondai. Buvo labai daug darbo būtent su parlamentu, tai buvo mūsų pagrindinis užsiėmimas. Taip pat finansinio stabilumo užtikrinimas per bankų sąjungos kūrimą. Taigi paskutiniai dokumentai buvo suderinti ir priimti būtent mūsų pirmininkavimo laikotarpiu.
Ukrainos klausimas tik Lietuvoje buvo taip užaštrintas ir tiek daug skirta dėmesio. Nors išties buvo skirta daug dėmesio ir Europoje. Bet vis dėlto pagrindiniai klausimai buvo ekonominio, finansinio stabilumo užtikrinimas bei būsimieji septyneri finansinės perspektyvos metai. Tai buvo labai svarbu ir Lietuvai, nes suderėjome 10 proc. daugiau ir gavome 44,5 mlrd. Lt septyneriems metams. Tai didžiulė suma, kurią sugebėjome gauti.
– Ar Ukrainos klausimas yra skaudi tema, kai dabar jau apibendriname mūsų pirmininkavimo rezultatus? Ar galėjo būti kitokia įvykių eiga nei yra dabar?
– Vis tik vertinčiau tą rezultatą pozityviai. Būtent todėl, kad Vilniaus susitikime paaiškėjo tikrasis Ukrainos vadovybės veidas. Iš tiesų visiškai aišku, kad jie nei rengėsi pasirašyti, nei supratimą turėjo apie tai, ką reiškia ši sutartis ir integracija su Europa.
Praktiškai dėl šios vadovybės Ukraina tapo įkaite, jos ateitis tapo įkaite šios valdančiosios daugumos. Aiškumo labai trūko europiečiams. Daugelis Europos vadovų pirmą kartą matė ir girdėjo dabartinį Ukrainos prezidentą. Tai, manau, kad toks realybės supratimas buvo labai naudingas visiems. Tuo labiau kad pačioje Ukrainoje rezultatas yra toks, kokio ir reikėjo tikėtis, kad pagaliau žmonės atsibudo ir nusprendė patys kalbėti ir siekti savo rankomis kurti savo ateitį. Tai irgi labai svarbus lūžis, kuris įvyko šiuo metu Ukrainoje. Taigi aš manau, kad rezultatai tikrai yra ta prasme pozityvūs, kad Ukraina realiai apsisprendė. Galėčiau įvertinti dar taip, kad Ukrainos žmonės pasirinko europinį kelią, deja, valdžia – ne.
– Balandį sakėte, kad kai kuriems ministrams dar reikėtų pasitempti ruošiantis pirmininkavimui ES. Ar galėtumėte atvirai pasakyti, ar buvo tokių situacijų, kad Jums būtų tekę raudonuoti dėl poelgių, posakių?
– Na, raudonuoti neteko, bet pačiai įsikišti ir gelbėti situaciją teko, ir netgi šiek tiek reguliuojant ir mėginant padėti kai kuriems derybiniams procesams asmeniškai. Bet nenorėčiau dabar vardinti konkrečių pavardžių. Noriu tik pasakyti, kad pasitempti visada visiems reikia. Mokytis reikia kasdien. Tą darau ir aš pati.
– Ką pirmininkavimas apskritai davė Lietuvai, mūsų visuomenei? Mes tikėjomės didesnio matomumo, galbūt aukštesnės pačios Lietuvos vertinimo. Dar ir metai buvo tokie – Europos piliečių metai.
– Manau, metai mums išties buvo labai sėkmingi. Pirmiausia – mus pamatė, mus išgirdo ir pradėjo į mus įsiklausyti. Tai pavyzdys to, jog ne tik pirmininkavome sėkmingai. Dėl finansinio biudžeto, kurį teko derėti, mums atsakomybės našta buvo beveik dvigubai didesnė negu vidutiniškai būna kitai pirmininkaujančiai šaliai. Lietuva suderėjo ir priėmė beveik 2,5 karto daugiau dokumentų. Bet ne tik dėl kiekio, bet ir dėl kokybės tai buvo labai svarbūs tiek sprendžiant finansinę Europos krizę, tiek biudžeto derybos buvo labai svarbios visos Europos ir Lietuvos ateičiai. Bet aišku ir – matomumas. Mes organizavome virš 500 kultūrinių renginių beveik visose europinėse šalyse ir regionuose už Europos ribų: koncertai, mūsų kultūros pristatymas. Buvo tikrai gražus pasirodymas. Pavyzdžiui, mes išleidome kompaktinį diskelį su atidarymo koncertu Vilniaus universiteto kiemelyje. Aš juos dovanojau visiems Europos vadovams. Ir įspūdžiai, ir atsiliepimai – iki šiol girdžiu aukščiausius. Turėjome ir pasididžiuoti kuo, ir pasigirti. O svarbiausia – parodėme, kad nauja valstybė, kuri tik 10 metų yra ES narė, sugeba ne tik susitvarkyti, bet ir labai gerai susitvarkyti. Aš tikrai manau, kad turime kuo didžiuotis.
Pernai metai parodė, kad mumis pradėjo pasitikėti ir visas pasaulis. Toks balsavimas, kad už Lietuvą Jungtinėse Tautose balsuotų beveik 98 proc. visų valstybių, tai iš tikrųjų rekordas. Ir tai rodo, kad Lietuva pasitikima.
– O patys piliečiai? Ar jie pasijuto bent jau daugiau europiečiais?
– Aš labai norėčiau, kad visi jaustumėmės pirmiausia Lietuvos piliečiais. O tai reiškia, kad esame ir bendros šeimos piliečiai. Bet svarbiausia yra savo šalis. Ir didžiuotis savo šalimi tikrai turime dėl ko. Didžiuotis, kad esame Lietuvos žmonės, ir kad Lietuva tikrai geba susitvarkyti aukščiausiame lygmenyje. Tai turi kelti mums pasitikėjimą savimi. To linkiu visiems.
– Baigtas pirmininkavimo laikotarpis. Ko tikitės iš ateinančių metų?
– Ateinančiais metais turime ir daugiau užduočių. Pirmiausia ir toliau turime tvirtinti savo ekonominį savarankiškumą.
Labai tikiuosi, kad metų gale jau turėsime suskystintų dujų terminalą ir galėsime pasakyti, kad jau tampame gerokai savarankiškesni – reiškia, labiau galėsime remtis rinkos, pasaulinės rinkos kainomis ir mažiau priklausyti nuo monopolininkų iš Rytų. O tai reiškia ir mažesnes kainas žmonėms.
Taip pat pradėsime pirmininkauti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai. Tai didžiulė atsakomybė ir pasitikėjimas mumis. Taip pat pasiruošimas euro įvedimui vyks, taip pat rinkimai įvairiausi. Taigi turėsime turbūt ir sudėtingus, ir, sakyčiau, net labai įtemptus politinius metus, tačiau taip pat labai aiškią trajektoriją ekonominio savarankiškumo link.
Lietuvos ekonomikos kreivė auga. Net ir esant šiems vidiniams sukrėtimams, kokie gali įvykti – politiniai, tikrai manau, kad ekonomine prasme mes pradėsime vis labiau ir labiau jausti tą augimo įtaką žmonių gerovės kūrimui.