„Vakar išgirdau ne viename pokalbyje, kad grįžimo į taip vadinamą business as usual (įprastų santykių), verslo darymą, santykius, tokius, kokie jie buvo dešimtmečiais – jie nebemato tokios galimybės. Ir manau, kad tai yra gera, svarbi žinia, nes be Berlyno lyderystės būtumėme gerokai silpnesni kaip Europos Sąjunga, kaip blokas“, – Žinių radijui trečiadienį kalbėjo ji.
Antradienį susitikimuose su šalies politikais ji teigė keliskart išgirdusi pripažinimą, kad Vokietijos dešimtmečiais vykdyta politika Rusijos atžvilgiu ir išvystyta priklausomybė nuo Rusijos energetinių išteklių „buvo klaida“.
„Gerą žinią išgirdau ten viešėdama, kad buvo priimtas sprendimas visgi pradėti tiekti sunkiąją ginkluotę ir šią savaitę Vokietijos parlamente bus svarstoma rezoliucija, kuri turėtų įpareigoti, paskatinti kanclerį apsispręsti dėl tolimesnio ginkluotės tiekimo, to, ko seniai prašo Ukrainiečiai“, – tvirtino ji.
V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad Vokietija jau imasi priemonių atsisakant rusiškos naftos, anglies, taip pat svarsto galimybes panaikinti priklausomybę nuo dujų.
„Jokio geranoriškumo nebeliko, Rusija yra vertinama taip, kaip jos veiksmai ir parodo: kaip agresorius, kaip valstybė, kuri daro kruvinus nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui, vykdo genocidą Ukrainoje. Tai jau galima klasifikuoti taip. Mūsų sąjungininkai Europos Sąjungoje tą taip ir vertina“, – kalbėjo parlamento vadovė.
Ji savaitės pradžioje vizito Vokietijoje metu šios šalies politikus stengėsi įtikinti būtinybe Ukrainai suteikti spartesnę europinę perspektyvą, aptarė karinę pagalbą Ukrainai bei didesnį Vokietijos pajėgų buvimą Baltijos šalyse.
