„Paaiškėjus, kad jau birželį ES gali turėti vadinamąjį Imuniteto pasą, darosi akivaizdu, kad mums nebėra tikslo skubinti lietuviško atitikmens. Kam leisti lėšas ir kurti produktą, kuris po kelių savaičių pradėtų dubliuotis su europietiškuoju?“ – svarsto Seimo pirmininkė.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, lietuviškajam „Galimybių pasui“ skirtas lėšas dabar būtų tikslinga skirti kitoms sritims.
„Labiau padėti verslui, kad su „imuniteto kodu“ išvis būtų kur nueiti. Kai viešumoje jau tiek informacijos apie „išnykusias“ kavines ir restoranus. Tai ir kolegų energija geriau būtų skirta uždarytiems verslams padėti.
Juolab, kad kuo labiau nagrinėjamas „imuniteto kodas“, tuo daugiau klausimų. Kad ir toks, kodėl neįtraukiami antikūnų testai? Juk ne visi sirgę, apie tai pranešė medikams. Kiti net nežinojo, kad sirgo Covid-19, jeigu tai buvo besimptomė forma. Mes ir Seime turime kolegų, kurie nejautė simptomų, tačiau atlikę antikūnų testą, pamatė, kad jų turi labai daug. Taigi, yra saugūs.
Kita tema diskusijai – jeigu norime, kad AstraZeneca vakcina išlaikytų „konkurencingumą“, reikia sprendimų, po kiek laiko galima gauti antrą skiepą. Medicinos ekspertai kalba apie tai, kad optimalus laikas – 6-8 savaitės. Taigi, arba trumpiname iki šio termino, arba apie imuniteto kodą kalbame po pirmojo skiepo. Kitaip turėsime dar vieną priežastį diskriminacijai. Kai jau turime „vieno skiepo“ vakciną, kitų abi dozės suskiepijamos su pertrauka.
Ir tai – tik keli vis dar neatsakyti klausimai. Yra ir daugiau. Tad geriau greičiau atsakykime į šiuos klausimus ir pasiruoškime tinkamai priimti visoje ES įsigaliosiantį „Digital Green Certificate“. Į jį integruoti nacionalinius sprendimus nebus sunku“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo V. Čmilytė-Nielsen.