Penktadienį Europos Parlamento (EP) biuras Lietuvoje surengė nuotolinį seminarą apie ES skaitmeninį žaliąjį pažymėjimą ir kitus sveikatos pasus.
Seminare dalyvavo EP nariai Rasa Juknevičienė, Liudas Mažylis, Juozas Olekas, Petras Auštrevičius, ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėjas Karolis Žemaitis ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Dainius Pūras.
Kokiu žingsiu seks Lietuva?
Dar kovą ES buvo pristatyta žaliojo paso idėja. Žaliasis pasas atvertų galimybę visoms ES valstybėms narėms, judėti tarp ES šalių. Laisvai judėti be reikalavimo karantinuotis ar atvykus testuotis galėtų visi ES gyventojai, persirgę koronavirusu, nuo jo pasiskiepiję arba pasidarę testus ir gavę neigiamus jų atsakymus.
Tačiau Lietuvoje visai neseniai buvo pristatyta vadinamojo galimybių paso idėja. Tad kyla klausimas, kokiu žingsiu žengs Lietuva – vis tiek kurs savo atskirą dokumentą, ar jį integruos kartu su ES kuriamu žaliuoju pasu.
R. Juknevičienės teigimu, tai yra ir bus skirtingi dokumentai. Pasak jos, žaliojo paso pagrindinis tikslas bus padėti Europai grįžti prie laisvo judėjimo, galėtų laisvai skraidyti, kirsti valstybių sienas ir vykti atostogų. Taip pat padėtų atgaivinti sezoninio darbo sektorių.
„Tai yra skritingi dokumentai, kai kalbame apie Lietuvos galimybių pasą ir šitą dokumentą. Tai yra visiškai skirtingi dokumentai ir jis nebus naudojamas jokiems kitiems tikslams, išskyrus judėjimui tarp sienų. Kitus dokumentus valstybės gali, turi teisę priimti naudojimui viduje, ar eiti į kavinę, ar į renginį, ar kaip jau nuspręs nacionalinės valstybės. Tačiau jos tai turės pasitvirtinti nacionalinėje teisėje“, – diskusijoje aiškino R. Juknevičienė ir priduria, kad abu dokumentai, tiek lietuviškasis, tiek ES kuriamas, jokiu būdu negali būti suplakami į vieną.
Kaip sako europarlamentarė, žaliojo paso negalima vadinti ir vakcinų pasu, kadangi tai nėra skiepams skirtas dokumentas.
Kitas europarlamentaras J. Olekas sakė manatis, kad ES valstybėms narėms būtų pravartu į tą pačią idėją integruoti ir savo planuojamus kurti dokumentus, pavyzdžiui, kaip Lietuvai galimybių pasą.
„Pritariu, kad žaliasis pasas yra kuriamas dėl lengvesnio judėjimo Europoje. Manau, kad lygiai taip pat galėtų juo pasinaudoti šalys narės viduje. Vietoje to, kad leistų pinigus investuodamos į savo pasus, gal reikėtų paskatinti, kad tai būtų vienas dokumentas, kuriuo galėtų pasinaudoti <…> Kam dar šalia jo kurti galimybių pasą, kas ten būtų parašyta, ko čia nėra. Kviesčiau Vyriausybę prisidėti prie žaliojo paso“, – kalbėjo J. Olekas.
K. Žemaitis teigia, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija su Registrų centru kalbasi dėl abiejų idėjų sujungimo. Šiuo metu svarstoma, kaip abi idėjos sietųsi technologiškai. Esą minsiterija abi idėjas mato „kaip sinergiją, o ne kaip atskirus dokumentus.“
„Kai yra dalis verslų, ekonominių veiklų, uždarytų kelis mėnesius, mes nekeliame klausimo dėl skubėjimo. Keliame klausimą ar galime kažką padaryti greičiau, kad grįžtume prie normalumo. Galimybių pasas nėra imuniteto pasas, nes turime testavimo dedamąją. Testas svaime nesukuria imuniteto, tai priemonė įsitikinti, kad žmogus yra saugus. Tikslas yra greičiau reaguoti į situaciją iki kol turėsime europinį sprendimą“, – kalbėjo K. Žemaitis.
„Lietuva neva turėtų laukti ES bendro paso ir nedubliuoti. Primenu, ką aiškiai pabrėžia EK teisingumo komisaras, kuris sakė, kad šitas pažymėjimas, kurį kuria ES yra atskiras pažymėjimas ir nacionalinės valstybės viduje negalės turėti. EK toks yra susitarimas, mes, patvirtindami pažymėjimus, pritarsime, kad šis pažymėjimas yra tik laisvo sienų kirtimo pažymėjimas. Jei šalys nori, savo viduje gali įtvirtinti kitus pažymėjimus, kurie bus skirti vaikščiojimui po kavines ir kita“, – kalbėjo R. Juknevičienė.
Ar nepadidins diskriminacijos?
Aršių diskusijų kelia tai, ar žaliasis pasas nepadidins žmonių diskriminacijos. Mat ne visi žmonės sutinka skiepytis ar jau yra gavę skiepą, tad ne visi galės naudotis žaliojo paso suteikiamomis galimybėmis.
„Kaip visad, turime du lazdos galus, tas pats buvo pandemijos pradžioje su ribojimais. Išklyla klausiams, kiek ši inovacija grąžina laisves. Diskriminacijos rizika išlieka. Kyla klausimas, ar žmonės, kurie negaus žaliojo ar galimybių paso, bus dėl to laimingi. Rizika ir dėl įtampos padidėjimo, kai vieniems atrodys, kad kiti nusipelnė gyventi geriau.
ES kažkiek rizikuoja, imasi priemonių, kur ypač asmens duomenų apsaugoje, kur negalvojome, kad turėsime vaikščioti su papildomu dokumentu ir su juo pateikti savo su sveikata susijusius duomenis“, – kalbėjo D. Pūras.
Iš esmės, žaliasis pasas, kaip sako J. Olekas, gali kelti abejonių dėl diskriminacijos dėl dviejų priežasčių.
„Viena, lieka žmonės, kurie nori pasiskiepyti, bet negali ir nesudaromos tos pačios galimybės. Antra, sveikatos duomenys bus prieinami kitų valstybių pareigūnams ir jie gali plisti, žmogės gali nenorėti dalintis“, – sako J. Olekas.
Tačiau R. Juknevičienė oponuoja, kad imuniteto dar neturintiems žmonėms yra paliekama galimybė testuotis.
R. Juknevičienės teigimu, žaliasis pasas turėtų būti pradėtas naudoti jau vasarą. Sertifikatas bus nemokamas, jį bus galima naudoti ir skiatmeniniu, ir popieriniu būdu, o priemonė turės pradėti veikti visiems ES piliečiams vienodu laiku ir vienodomis sąlygomis.
Žaliasis pasas, numatoma, turėtų galioti 180 dienų.
„Galios esant pasui tos pačios taisyklės, ir saugus atstumas, kaukės. Visa tai turi išlikti iki kol pandemija yra. Net ir esant paklaidai dėl testų, galimybės susirgti pasiskiepijus, vis tiek apimtys yra nepalyginamai mažesnės negu galimybė užsikrėsti ir susirgit, jei niekas nebūtų pasiskiepiję. Lipi į lėktuvą ir niekas negali garantuoti, ar lėktuvas nukris, ar nenukris“, – sako R. Juknevičienė.
Kyla abejonių dėl asmens apsaugos
Tiek lietuviškame galimybių pase, tiek žaliajame pase būtų pateikta šiek tiek asmens duomenų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovas K. Žemaitis teigia, kad galimybių pasas savyje duomenų nekauptų.
„Galimybių pasas savyje jokių duomenų nelaikytų. Tai sąsaja su e.sveikata, Registrų centru, su tuo, kas jau yra. Tai lyg sąsaja su registru, ten esantis QR kodas įrodo, kad žmogus ne su fotošopu įrodė, kad yra persirgęs ar testuotas. <...> Duomenys yra atvaizduojami tik tie, kurie privalomi įsitikinti, kad tas žmogus yra tas pats, kuris turi galimybę naudotis galimybių pasu“, – komentuoja K. Žemaitis.
P. Auštrevičiaus nuomone, taip pat kyla klausimų ir dėl žaliojo paso padirbinėjimo.
„Gudragalvių ir galinčių tai padaryti bus, tai reikia vertinti rimtai. Informacinės sistemos aptikimumas turi būti svarbus dalykas. Vis dėlto planuojama priimti birželį. Aš neturiu tikrai vilties, kad bus viskas sutarta iki pabaigos ir nebus palikta išimčių valstybėms narėms. Šiuo metu politinės sveikatos būklė man neleidžia teigti, kad mes priimsime idealų dokumentą.
Mes gauname jau antras mėnuo gausybę laiškų, oponuojančių šiam sprendimui. Praktiškai generuojama banga su tais pačiais argumentais, iš tikrųjų, tokia masinė kompanija vykdoma norint, kad šis sprendimas nebūtų priimtas“, – sako P. Auštrevičius.
PSO atstovas skeptiškai vertina Covid-19 „žaliojo paso“ greito įvedimo galimybę
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Latvijoje vadovas Uldis Mitenbergas skeptiškai vertina Covid-19 „žaliojo paso“ greito įvedimo galimybę.
Jis pabrėžė, jog norint diskutuoti apie tam tikras privilegijas ar atlaisvinimus paskiepytiems žmonėms, labai svarbu įvykdyti dvi sąlygas – skiepai turi būti plačiai prieinami, o jie turi ne tik apsaugoti nuo ligos sunkios formos, bet ir nuo viruso perdavimo.
„Šios sąlygos kol kas nėra vykdomos“, – pabrėžė U. Mitenbergas.
„Šiuo metu PSO nepalaiko idėjos susieti paskiepijimą su kokiomis tai konkrečiomis priemonėmis, susijusiomis su epidemiologiniu saugumu ar kelionėmis. Tačiau ši pozicija gali pasikeisti, jei paminėtos sąlygos bus vykdomos“, – teigė PSO ekspertas.
U. Mitenbergas priminė, jog pasaulis vis dar gyvena ekstremalios situacijos sąlygomis, o sergamumo Covid-19 ir mirtingumo nuo šios ligos rodikliai toliau didėja.
„Ekstremalios padėties baigties artimiausiu metu prognozuoti negaliu. Reiktų nepamiršti, kad vakcinavimas vyksta daugiausia turtingose šalyse, o didžioji pasaulio dalis vis dar nėra apsaugota. Tačiau visi mes susiję, todėl skiepijimo aprėptis turi būti platesnė“, – akcentavo U. Mitenbergas.
Šiemet kovo 17 d. Europos Komisija (EK) pasiūlė ES skaitmeninio žaliojo pažymėjimo idėją. Pasak EK, šiame pažymėjime galėtų būti fiksuojami duomenys apie keliautojui atliktus Covid-19 skiepus, testus ar persirgimą šia liga.
Kovo 25 d. EP šį siūlymą nutarė nagrinėti skubos tvarka. Balandžio 26–29 d. rengiamoje plenarinėje sesijoje europarlamentarai ketina balsuoti dėl pasiūlytų pakeitimų, taip pat dėl derybų su ES Taryba mandato.
Žaliasis pažymėjimas galiotų visose ES narėse valstybėse, tad padėtų atsisakyti šiuo metu šalyse galiojančių apribojimų.
Skaitmeniniame žaliajame pažymėjime būtų QR kodas ir skaitmeninis parašas. Taip siekiama, kad pažymėjimai nebūtų klastojami. Pažymėjimą tikrinant būtų nuskenuojamas QR kodas ir patikrinamas skaitmeninis parašas.
Balandžio 13 d. Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministerija pasiūlė kurti „galimybių pasą“, kurio privilegijomis galėtų naudotis Covid-19 persirgę, nuo ligos pasiskiepiję ar neigiamus koronaviruso testus turintys žmonės.
