Nors socialdemokratų (LSDP), „darbiečių“ (DP), „tvarkiečių“ (TT) ir Lenkų rinkimų akcijos (LLRA) buriama koalicija daugelio yra vadinama „centro kairės“, ji veikiau panaši į kokteilį iš margos publikos, kurio kairumu verta suabejoti. Taip LRT.lt teigia manąs politologas Vytautas Dumbliauskas.
„Tvarka ir teisingumas“ yra nuoskaudos partija su dešinesnėmis pažiūromis, Darbo partijos nedrįsčiau pavadinti nei kairiąja, nei dešiniąja – tai tiesiog Viktoro Uspaskicho verslo partija, o lenkus priskirčiau prie dešinės“, – sako politologas. Tiesa, kitas politologas – Mindaugas Jurkynas – randa ir šios „margos publikos“ kairumą grindžiančių argumentų.
Įsisteigus DP, jos pirmininkas V. Uspaskichas aiškino esąs „ne kairysis ir ne dešinysis, o civilizuotos valstybės kūrėjas“. 1997 m. jis vadino save „tikru konservatoriumi“, o artėjant 2012 m. Seimo rinkimams prabilo apie DP nuostatų liberalumą. Tuo metu TT ir LLRA atstovai neretai propaguoja dešiniesiems būdingas nuostatas: tautiškumą, federalizmui priešinamą „tautų Europos“ idėją, krikščioniškąsias vertybes.
Anot TT vicepirmininko Valentino Mazuronio, ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse grynų ideologijų, kurios buvo XIX a. pabaigoje ar XX a. pradžioje, dabar nebėra. „Grynosios ideologijos nepasiteisino. Kurie – TS-LKD ar socdemai – šiandien daugiau yra kairieji ar dešinieji, nepasakyčiau. Lietuvoje yra susiklosčiusi tokia tradicija, kad tie, kurie daugiau naudoja antirusišką retoriką, tarsi arčiau dešinės, o kurie mažiau ją naudoja ir ieško kitokių sprendimų – priskiriami kairei“, – svarsto V. Mazuronis.
Politiko teigimu, kai kalbama apie verslą ir jo skatinimą, ekonominius dalykus bei piliečio santykį su valstybe, TT partija yra nuo centro pasislinkusi į dešinę. „Bet tuo pačiu mes pasisakome už progresinių mokesčių įvedimą, o tai klasikiniame skirstyme tarsi būdinga daugiau kairės pusės politikams. Mes tai vadiname socialiai jautresne politika. Šiandien mes esame iš esmės centro partija: tam tikrais klausimais daugiau į dešinę pasistūmę, o kai kuriais – mokestiniais, socialiniais klausimais – šiek tiek į kairę“, – patikslina V. Mazuronis.
V. Dumbliausko teigimu, TT yra „nuoskaudos partija“, o kai kurios jos atstovų pažiūros iš tiesų yra būdingos politinei dešinei. Tuo metu „darbiečius“ jis mato kaip pragmatinių paskatų suburtą vieno asmens verslo organizaciją: „DP man atrodo išvis jokia partija. Nedrįsčiau pavadinti nei kairiąja, nei dešiniąja – tai tiesiog V. Uspaskicho verslo partija, ir tą dalyką reikia vadinti tikru vardu, o ne apsimesti, kad ji yra tikra partija. DP valdo milijonierius, vienas stambesnių Lietuvos verslininkų, tai kokia ji „darbo“ partija? Į ją eina pragmatikai, kurie mato V. Uspaskichą kaip balioną, kuris nesunkiai iškelia juos į valdžios žaidimo areną“.
V. Dumbliauskas socialdemokratų padėtį buriant vadinamąją centro kairės koaliciją lygina su konservatorių padėtimi 2008-aisias. „Tas pats buvo ir 2008-aisiais. Jeigu ne Arūnas Valinskas su humoro grupe, tai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) būtų nematę valdžios. Dabar socdemai be tokių darinių kaip DP jokio šanso neturėtų sudaryti daugumą ir gauti valdžią“, – mano politologas.
Pasak V. Dumbliausko, tik socdemai mėgina būti kairiaisiais, bet ir jiems esą nelengva po Algirdo Brazausko epochos, kai daug kas juos kritikavo už jų vykdytą liberalią ūkio politiką. Tuo metu LLRA – tautiniu pagrindu sukurta partija, pabrėžianti tautiškumą, bažnyčią, pasisakanti už tradicinę šeimą, kas Europoje yra būdinga dešiniosioms partijoms. „Lenkus priskirčiau prie dešinės, todėl koalicija tampa dar margesnė“, – tvirtina V. Dumbliauskas.
Tuo metu M. Jurkynas sako įžvelgias ir buriamos koalicijos kairumo požymių: „Kairės-dešinės terminas nusistovėjęs Vakarų demokratijose kaip darbo ir kapitalo perskyra. Kairieji yra tie, kurie pasisako už didesnį valstybės vaidmenį ekonomikoje ir socialiniuose reikaluose, o dešinieji – tie, kurie pasisako už didesnį rinkos ekonomikos vaidmenį. Šiuo atžvilgiu tiek socialdemokratai, tiek „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“ yra į kairę nuo centro“.
Vytenis RADŽIŪNAS
