„COVID-19 pandemija gali pasižymėti tuo, kad dauguma žmonių mirs ne dėl koronavirusų, bet dėl netiesioginės žalos – priemonių, kurių vyriausybės ėmėsi pandemijai stabdyti. Atidedamos visos neskubiomis laikomos paslaugos arba jos gerokai ribojamos – pradedant nuo tam tikrų operacijų, baigiant lytinės sveikatos paslaugomis, rūkymo stabdymo programomis, psichinės sveikatos palaikymu, odontologija, skiepais, patikra dėl vėžio ir įprastais sveikatos patikrinimais“, – rašė profesorius.
Jis tikina, kad dėmesys koronavirusui jau, net nesibaigus pandemijai, turi rimtų pasėkmių – pacientams nebeteikiamos rimtų ligų priežiūros paslaugos.
„Didelis dėmesys vienai blogybei jau turi tam tikrų žiaurių pasekmių. Visam pasaulyje pacientams atsisakoma teikti vėžio priežiūros paslaugas, atlikti inkstų dializę ir skubias transplantacijos operacijas, rezultatai kartais mirtini. Balkanuose moterys priverstos mėginti darytis pavojingus eksperimentinius abortus, Jungtinėje Karalystėje pranešama apie žmonių dantų savigydos pastangas naudojant kramtomąją gumą, kabelių žnyples ir superklijus.“
„Mokslininkai įspėjo, kad kai kur nutraukus tokių ligų kaip ŽIV, tuberkuliozė ir maliarija kontrolę nuostoliai būtų tokie pat kaip sukelti tiesiogiai koronavirusų. Specialistai baiminasi, kad nuo choleros gali mirti daugiau žmonių nei nuo pačios COVID-19. PSO paskaičiavo, kad mažiausiai 80 milijonų jaunesnių nei metai amžiaus vaikų gali susirgti difterija, poliomielitu ir tymais, kai pandemija nutraukė skiepų programas mažiausiai 68 valstybėse. Manoma, kad vėl gali grįžti poliomielitas.
Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programos vadovai praėjusį mėnesį įspėjo, kad pasauliui gresia „biblinių proporcijų badas”: 130 milijonų žmonių gali pradėti badauti be 135 milijonų, kurie jau dabar ant ribos nutrūkus maisto labdarai ir finansinei paramai. Galiausiai manoma, kad pasaulinis karantinas ir po jo prasidedanti ekonomikos suirutė gali paskatinti vadinamąsias mirtis iš nevilties, nes kai kurie žmonės griebiasi alkoholizmo arba nusižudo“, – tęsė S. Čaplinskas.
