Andrejus Ilarionovas, žinomas rusų ekonomikos ir karybos analitikas, vieši Lietuvoje. A. Ilarionovas, baigęs ekonomikos studijas, ėjo aukštas pareigas Rusijos Federacijos vadovybėje. Buvo Jegoro Gaidaro, Rusijos Federacijos ministro pirmininko, patarėju. 2005-aisiais atsistatydino iš Vladimiro Putino administracijos kylant nesutarimų dėl vykdomos politikos.
Apie hibridinį karą
Šis reiškinys įvardijamas įvairiai: nekonvencinis karas, nelinijinis karas, naujos kartos karas, hibridinis karas. Teigiama, kad A. Dubavickis (Vladislavas Surkovas) sukūrė terminą „nelinijinis karas“. Iš tiesų sukūrė ne V. Surkovas, o Rusijos karinių pajėgų štabas.
Šios sistemos esmė – taikos ir karo ribos neapčiuopiamos. Dabar karai neskelbiami, jie prasideda be atskiro pranešimo. Ir kai kurie konfliktai, kaip 2008-ųjų Rusijos bei Gruzijos konfliktas, būtent ir buvo tokio pobūdžio. Tokios karinės operacijos prasideda už šalies ribų – dažnai labai toli nuo tos šalies.
Daugiausia naudojamos nekarinio poveikio priemonės, vietinė opozicija. Išnaudojami specialieji daliniai, teroro aktai. Vykdomi išpuoliai naudojant manevringas specialias grupes, aukos karinė ir ekonominė jėga žlugdoma darant išpuolius prieš svarbias infrastruktūros grupes. Asimetrinių veiksmų naudojimas, partizaninis karas, nereguliarioji armija, politinė opozicija, specialieji padaliniai, bepiločiai lėktuvai.
Naudojami ir „taikdariai“. Lietuva ir tarptautinė bendruomenė taikos operacijas pradeda siekdamos nutraukti kraujo liejimą, tačiau kai kurios valstybės tai naudoja ne pagal paskirtį – savo tikslams pasiekti ir karybai pradėti.
Vykdomi išpuoliai informacinėje erdvėje – juos matėme Gruzijoje, šiuo metu ir Ukrainoje, o 2007-aisiais – ir Estijoje.
Dar viena svarbi stadija – minėtais veiksmais sukūrus reikalingą situaciją naudojami atviri kariniai veiksmai, siekian įtvirtinti savo laimėjimus.
Šalies, prieš kurią vykdoma agresija, kariai turi veikti taip, kad būtų palaužiama jų moralė. Užuot tiesiogiai įveikus priešą, siekiama juos morališkai palaužti. Nuo konvencinių pajėgų einama prie samdomų mobilių karinių dalinių, o nuo karo fizinėje erdvėje – prie karo kibernetinėje erdvėje.
Išskiriamos aštuonios nekonvencinio karo fazės: informacinė, psichologinė, specialiosios operacijos išnaudojant diplomatijos kanalus, dezinformuojant; papirkinėjimas, klaidingos informacijos teikimas, aukštas pareigas einančių pareigūnų sabotavimas; propagandos didinimas (šiuo metu Ukrainoje vykdoma ši fazė); neskraidymo zonų nustatymas šalyje, šalies sienų blokavimas; karinės misijos; elektroninė kova, oro antskrydžių operacijos, biologiniai ginklai; likusio pasipriešinimo žlugdymas, specialiosios operacijos; šaltasis karas.
Tai (kas vyksta dabar, – red. past.) nėra šaltasis karas, metodai, kurie naudojami, yra strateginių karinių tikslų siekimas. Beveik lygiai prieš metus – liepos 27 dieną – Kijeve V. Putino kalboje, skirtoje rusams ir ukrainiečiams pagerbiant 1025-ąsias Kijevo Rusios metines, buvo paminėtas „Rusijos pasaulio“ atkūrimas, kuriuo siekiama po viena valdžia sujungti visus rusus. Visi, kas kaip nors buvo susiję su Rusija, apibrėžiami kaip „tėvynainiai“. Štai kodėl vykdomas tas karas, kuriame mėginama pabrėžti ortodoksų pasaulio kovą su Vakarų pasauliu. Pirmasis išlaiko žmonių „vertybes“, o kiti, ypač anglosaksų kultūra, – neišlaikė.
Strateginis šios kampanijos tikslas – Ukraina negali pasitraukti iš Rusijos privilegijuotųjų sferos. Ukraina neturėtų prisijungti prie jokių aljansų. Antrojo priežastis – V. Putino Rusijos pasaulio idėja – visi tėvynainiai turėtų būti suvienyti visame pasaulyje. Tas pats buvo sakoma ir nacių pasaulyje. S. Miloševičius tą patį sakė. Dabar ta pati idėja išsakoma rusams. Dar vienas šios koncepcijos aspektas yra Vakarų aljanso suskaldymas – anglosaksų pasaulis (JAV, Didžioji Britanija, Kanada, Australija, Lenkija, Prancūzija, Nyderlandai, Baltijos šalys) ir kontinentinė Europa (kurioje dominuoja Vokietija). Jeigu nepavyks susitarti su pirmasiais, o tikriausiai nepavyks, tikimasi neutralumo iš antrųjų.
Žvalgybos tarnybų naudojimas hibridiniame kare
Ponas I. Girkinas (dabartinis smogikų Ukrainoje vadas) yra keliavęs į Ukrainą daug kartų. Jis yra keliavęs ir Rusijos ortodoksų bažnyčios sudėtyje, netgi kartu su patriarchu Kirilu. Tuo metu Vakarų pasaulio kontržvalgyba Rytų valstybėse nebuvo labai veiksminga, 2008-aisiais Gruzija informavo ESBO ir kitas organizacijas apie Rusijos pajėgų koncentraciją šalia sienos. Tačiau Vakarai ignoravo šią informaciją manydami, kad Rusija niekada neįsiverš į Gruziją. Kai Gruzija prašė informacijos apie Rusijos pajėgų koncentraciją, JAV negalėjo pateikti jokios informacijos. Šių metų vasario 26-ąją buvo pranešta apie Rusijos pajėgų koncentraciją šalia Ukrainos sienos. JAV ir vėl nesugebėjo surinkti informacijos apie vykdomą veiklą.
Rusijos režimas įvykių Rytų Ukrainoje pradžioje pradėjo skleisti gandus apie išpuolį prieš Kijevą. Dmitrijus Tymčukas irgi suklydo ir pranešė apie tai, kad per 48 valandas gali įvykti išpuolis. Šios dezinformacijos poveikis buvo toks stiprus, kad sustojo visas Kijevo gyvenimas, tačiau nieko taip ir nenutiko.
Kibernetinis karas – šią priemonę jau pamatėme Estijoje 2007-aisiais. Plačiai naudojamos specialiosios pajėgos, ką matėme Kryme.
Mažiau žinomas Rusijos specialiųjų pajėgų vaidmuo kare su Gruzija, kai Cchinvalyje jie užėmė pagrindinę taikdarių būstinę ir iš ten vykdė slaptas operacijas. Tikslas buvo išprovokuoti atsaką ugnimi. Gruzinai, nors ir patyrė didžiulių nuostolių, tačiau nešaudė. Tuomet buvo nuspręsta stiprinti puolimą.
Labai svarbus aspektas – naudojamos nevyriausybinės organizacijos. Verslas, bažnyčios, įvairios organizacijos, nusikaltėliai. 2008-ųjų liepą buvo nustatyta, kad šaudyti pasienyje pradėjo ne Pietų Osetija ir Gruzija. Iš pradžių nesuprato, kas šaudė, ir vadino tai „trečiąja jėga“. ESBO atstovai tiesiogiai nepasakė, tačiau akimis parodė į Rusijos Federacijos žemėlapį.
Ukrainoje įvykusio MH17 skrydžio teroro akto versijose irgi bandoma pateikti, kad kalti yra ukrainiečiai arba separatistai.
Tai karas, tai nėra koks nors pokštas. Agresorių sustabdyti įmanoma tik tokiu atveju, jeigu Rusija taptų demokratine šalimi.
Informaciniame kare dalyvaujantys žurnalistai yra kariai
Labai svarbus šio nekonvencinio karo elementas – informacinis karas. Tie, kas vykdo informacinį karą, nėra žurnalistai – jie yra kariai. Laisvajame pasaulyje žurnalistas yra profesija, tačiau tie, kurie dirba agresoriaus pusėje, dirba kitaip. Naudojami įrašai, nuotraukos, pasinaudojama įvykiais, kurie nutiko įvairiose vietose įvairiu laiku. Jeigu tu nesi specialistas, jeigu neturi laiko to patikrinti, tu paskęsti dezinformacijos liūne. Informacinis karas turi tikslą – pirmiausia rusų pasaulis, rusakalbių pasaulis. Yra įrodymų, kad dauguma žmonių, milijonai žmonių, pradėjo manyti, jog skleidžiamas melas yra tiesa.
Kaip teigia buvęs V. Putino patarėjas, iš Amsterdamo skridęs lėktuvas taikiniu pasirinktas sąmoningai
Malaizijos oro linijų bendrovės lėktuvas numuštas neatsiktinai, jis taikiniu pasirinktas, nes skrido iš Amsterdamo. Tai teigia Vilniuje viešintis buvęs Rusijos prezidento V. Putino patarėjas Andrejus Ilarionovas. „Tas lėktuvas buvo numuštas ne todėl, kad buvo Malaizijos skrydžių bendrovės, o dėl to, kad išskrido iš Amsterdarmo“, – sakė A. Ilarionovas pirmadienį Seime, dalyvaudamas Seimo Europos klubo surengtoje diskusijoje „Naujos hibridinio karo atmainos“.
Analitiko teigimu, tuo metu, kai buvo numuštas Malaizijos lėktuvas, Ukrainos oro erdvėje buvo Singapūro, Indijos ir „Lufthansos“ bendrovių lėktuvai.
Jis svarstė, jog pasirenkant taikinį įtakos galėjo turėti tai, kad prieš metus Amsterdamo meras atsisakė priimti Rusijos prezidentą V. Putiną, kad Hagoje priimtas Rusijai nepalankus sprendimas dėl naftos bendrovės „Jukos“, ar dėl kitokių priežasčių. Ekspertas pabrėžė, jog tikslių duomenų apie tai nėra, todėl tegalima kelti hipotezes. A. Ilarionovo teigimu, raketinę sistemą „Buk“, kuri, kaip spėjama, numušė keleivinį orlaivį, turėjo ir valdė ne Ukrainos separatistai ar Ukrainos kariuomenė, o Rusija. Anot jo, separatistai nėra gavę rimtų ginklų.
„Neįtikėtina, kad tokią galingą sistemą kaip „Buk“ turėtų kas nors, išskyrus Rusijos karines pajėgas“, – tvirtino pranešėjas.
Jo teigimu, tai rodo ir Gruzijos karo pavyzdys, kai net sistemos „Grad“ nebūdavo duodamos nepatikimiems separatistams, – jas naudodavo specialios Rusijos kariuomenės grupuotės.
Pasak A. Ilarionovo, liepos 17-osios rytą „Buk“ perkelta iš Rusijos į Ukrainą, 9 val. ji esą buvo Donecke, apie vidurdienį – Sniežnojės gyvenvietėje, veliau – jos pietuose, kur eina oro kelias.
„Apie 40 lėktuvų ar daugiau skrido virš tos teritorijos, ir nė vienas nebuvo numuštas“, – teigė A. Ilarionovas.
Anot jo, iškart po išpuolio sistema „Buk“ išvežta į Rusijos teritoriją. Pranešėjo tvirtinimu, jeigu šią sistemą būtų turėję separatistai, jie nebūtų leidę išvežti sistemos iš jų kontroliuojamos teritorijos, nes toks ginklas jiems reikalingas savo oro erdvei apsaugoti.
Paklaustas, koks galėtų būti Rusijos tikslas numušti civilių lėktuvą, A. Ilarionovas teigė, kad svarbiausias Rusijos prezidento V. Putino siekis yra neleisti Ukrainai tapti Vakarų aljansų – ekonominio ir karinio – dalimi. Sūkurus antrąją Padniestrę Ukrainoje, tai yra nuolat pašonėje turint neramų regioną – Rytų Ukrainą, tikėtis įstoti į Europos Sąjungą ar NATO Ukrainai būtų nerealu.
Buvusio patarėjo teigimu, Rusijos vadovas supranta, kad okupuoti visą Ukrainą yra nerealu.
„Šio išpuolio tikslas buvo spausti Europos šalių sostines, jų vyriausybes, kad šios savo ruožtu spaustų (Ukrainos prezidentą Petro) Porošenką sustabdyti karinius veiksmus Rytų Ukrainoje“, – tvirtino A. Ilarionovas.
Pasak jo, stebint Ukrainos separatistų informacinį lauką, akivaizdu, kad net jie nežino, kas vyksta.
Bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvas „Boeing 777“, skridęs iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą, patyrė katastrofą netoli Donecko liepos 17 dieną. Jame buvo 298 žmonės, visi jie žuvo. Pagal pagrindinę šios nelaimės versiją, lėktuvo sudužimo priežastis buvo apšaudymas.
A. Ilarionovas yra Katono instituto Pasaulinės laisvės ir gerovės centro vyresnysis mokslinis bendradarbis, buvęs Rusijos prezidento V. Putino vyriausiasis patarėjas ekonomikos klausimais.
A. Ilariovonas gegužės pabaigoje buvo atvykęs į Vilniuje vykusią NATO Parlamentinės Asamblėjos sesiją.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
