Rytų Europos studijų centre surengtoje diskusijoje B. Hodgesas sakė, kad informacinėmis atakomis Rusija kasdien kovoja Baltijos šalių frontuose, bet realios kovinės atakos šansai taip pat nėra maži.
„Kalbėdamas apie atakos iš Rusijos galimybę, aš sakyčiau, kad egzistuoja apie 25 proc. tikimybė, kad Rusija puls Baltijos šalis. Jie tai padarytų ir šiandien, jei tikėtų, kad gali ir liks nebaudžiami. Štai kodėl mes vis kalbame apie Aljanso darną ir greitas mobilizacijos galimybes. Jei jie tikės, kad gali judėti greičiau nei mes, tai galimybė, kad ryšis tam – didėja“, – sakė buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje.
Anot jo, yra priežasčių, kodėl Rusija dažnai kalba apie branduolinius ginklus ir simuliuoja „branduolinius scenarijus“. Taip darydami jie nekalba apie vietas, kurių nėra – mokydamiesi jie įvardija konkrečius miestus, valstybes. Todėl daugelis Aljanso valstybių, ypatingai esančių pasienyje, turi gynybines sistemas, o ir Aljansas žino, kaip, kada ir kodėl turėtų veikti, jei Rusija sugalvotų vieną iš savo mokomųjų scenarijų vykdyti realiai.
Pasak generolo B. Hodgeso, svarbiausias dalykas NATO šiuo metu yra darna ir vienybė. Tai, anot kariškio, ramybės ir saugumo garantas ne tik Baltijos šalių regione, bet ir visame NATO Rytų flange.
„Aš manau, reikėtų daug daugiau JAV karių Europoje, ir Lietuvoje. Norėčiau, kad jų būtų daugiau ir Lenkijoje, bet tai neturėtų būti tie patys kariai, kurie dabar yra Vokietijoje, nes tai būtų suprasta, kaip Vokietijos nubaudimas. Mano įsitikinimu, NATO šalys turi būti vieningos ir suprasti stabilumo ir saugumo poreikį regione. Partnerių susitelkimas – labai svarbu, todėl JAV turėtų ir toliau vaidinti lemiamą vaidmenį telkiant partnerius. JAV kariai yra pasirengę ir tikrai būtų šiame regione taip greitai, kaip tik gali, jei situacija čia imtų kaisti“, – svarstė generolas.
Jis patikino, kad labai svarbu yra NATO Rytų flango darna. Po 2014 metų Rusijos invazijos Kryme, Baltijos šalys ir Lenkija sulaukė užtikrinimo, kad NATO atidžiai stebi situaciją.
Svarbu, kad tokia didelė institucija, kurią tuomet sudarė 27 valstybės narės, sureagavo į partnerių nerimą taip greitai. Buvo pradėtos kurti greitojo reagavimo pajėgos, kiti junginiai, kurie padėtų greitai reaguoti į nenumatytas situacijas. Padidėjęs gynybos finansavimas taip pat buvo šios reakcijos dalis, kaip ir suderintas vadovavimas.
Po to sekė Varšuvos susitikimas, kuris, pasak B. Hodgeso, buvo vienas svarbiausių susitikimų Aljanso istorijoje, ten buvo nutarta dislokuoti iki šiol šiame regione nedislokuotos karinės technikos. Tuo pat metu Vokietija pareiškė, kad atsiųs savo karių į Lietuvą, ko prieš tai taip pat nėra buvę.
Anot buvusio JAV sausumos kariuomenės vado Europoje, šiuo metu aplink Baltijos jūrą yra tiek NATO šalių ir jos taip darniai dirba kartu, kad Kaliningradas, nors yra pavojingas, bet yra ir ašaka Rusijos gerklėje, jie čia yra įstrigę ir turi jaudintis dėl šio anklavo apginamumo.
„O štai jei pažvelgtume į situaciją prie Juodosios jūros, situacija yra panaši, bet tuo pačiu ir kiek kitokia. Jei Rusijai reikėtų rinktis, kuris regionas jiems yra svarbiausias – tai būtų Juodosios jūros regionas. Visų pirma todėl, kad Sevastopolis jiems suteikia plačias galimybes pakliūti į Atlanto ir Indijos vandenynus. Tai išdava to, kad jie daro Artimuosiuose Rytuose, Kaukaze ir Ukrainos pietuose. Taigi, Aljansas supranta situacijos rimtumą Juodosios jūros regione, ir, aš manau, mes ten šiuo metu stebime naujos geležinės uždangos formavimąsi“, – kalbėjo generolas B. Hodgesas.
Juodosios jūros regione Rumunija, Bulgarija ir Turkija yra vienoje pusėje, Moldova, Ukraina bei Gruzija – kitoje. Rusija nebaudžiama siautėja dalyje Gruzijos, turi kelis tūkstančius karių Padniestrėje, baugina Ukrainą suiminėdama jūrininkus ir taranuodama karo laivus. Aljanso narės, tokios, kaip Rumunija, itin sunerimusios dėl Rusijos veiksmų Juodosios jūros regione.
Taigi, Aljanse būtinai reikia darnos, kad Rusija nerastų plyšio, kurį galėtų išnaudoti. „Jei mes galvojame apie NATO Rytinį flangą, kaip apie darnų flangą, mes galime priimti sumanius karinius sprendimus, kurie lems karinį mobilumą. Juodosios jūros regione ne vienas JAV karinis strategas jaudinasi dėl Turkijos, turkai yra „sunkūs“. Kalbėtis su jais nelengva ir pastaruosius porą metų amerikiečiams tai gana sunkiai sekasi. Turkai puikūs žmonės, bet egzistuoja supratimas, kad turkas gali pasitikėti tik turku. Jie gana lengvai įsižeidžia, bet nepaisant to, nuo 1952 metų jie yra NATO nariai, ir mums jie reikalingi, kaip ir erdvė, kurioje jie yra. Ten permetami ginklai, ten yra NATO bazės“, – sakė karininkas virtęs analitiku.
Jis paaiškino, kad nėra paprasta kariams ir ginkluotei, tarkime, JAV pajėgoms, „šokinėti“ iš Lenkijos į Pabradę, bet privalome siekti maksimalaus karinio mobilumo ir greitumo.
„Svarbu žinoti ir duoti ženklą Rusijai, kad jei jie sumanytų imtis kokių nors veiksmų mes (Aljanso nariai) galime judėti greitai ir išties, greičiau nei jie. Tai svarbi gynybos dalis, geriau judėti greitai ir užkirsti kelią nei vėliau dalyvauti išvadavimo kampanijoje“, – svarstė generolas.
Anot jo, svarbu kalbėti ir apie Baltarusiją. „Galite pasakyti, kad aš naiviai apie tą šalį galvoju, ir greičiausiai taip ir yra, bet tai viena iš didelių šalių, esančių šalia, apie kurią mes žinome gana mažai. Visgi vienas dalykas yra aiškus, toje šalyje nėra dislokuotų Rusijos karių. Taigi, net jei Aliaksandras Lukašenka niekada nebus supainiotas su Valdu Adamkumi ar Tomu Džefersonu, jis priešinasi Rusijai taip, kaip gali ir drįsta pasakyti „ačiū, mes galime apsiginti patys“. Nežinau, ar tai įmanoma ir kaip tai galime padaryti, bet gal Lietuva kartu su JAV ir kitomis šalimis galėtų rasti bendrą sutarimą su Baltarusija, kuri, kiek girdėjau, galvoja apie savo „šansų diversifikaciją“ ir bendradarbiavimą ne tik su Rusija“, – svarstė B. Hodgesas.
Anot jo, Lenkija ir Lietuva yra NATO Rytų flango vienybės ašis. Todėl stiprūs lenkų ir lietuvių, bei vokiečių ir lenkų santykiai kuria geografinę Aljanso sinergiją. Tai itin stiprina visą Aljansą.
