Dar 2016 m. kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ skelbė, jog „Brexit“ didžiausios neigiamos įtakos tarp Rytų Europos valstybių turės Lietuvai. Agentūros skaičiavimu, Jungtinėje Karalystėje gyvena 5,4 proc. Lietuvos gyventojų, jų pinigų perlaidos sudaro 1,2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
„Standard & Poor’s“ teigimu, Lietuvoje didelę investicijų dalį sudaro ES fondai, tad Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Bendrijos, taip sumažinant jos biudžetą, tai skaudžiai atsilieptų ir Lietuvai.
Smūgis verslui
Lietuvą ir Didžiąją Britaniją sieja gana glaudūs ekonominiai santykiai – lietuviai į Didžiąją Britaniją eksportuoja 6,4 proc. visų savo prekių ir 4,4 proc. paslaugų. Nors tai nėra reikšminga Lietuvos eksporto dalis, tam tikros eksportuojamų prekių grupės pakankamai stipriai priklauso nuo Didžiosios Britanijos rinkos, pastebi banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Tai yra aprangos ir tekstilės gamintojai, baldininkai, plastikų ir gumos pramonės šakos, chemikalų, trąšų eksportuotojai. Jau dabar matome, kad po „Brexit“ pasikeitė terpė Didžiojoje Britanijoje, nes iki 2016 m. stebėjome tiek prekių, tiek paslaugų eksporto augimą dviženkliais tempais. O po šio balsavimo situacija pasikeitė, išaugo politinis neapibrėžtumas, stipriai nuvertėjo svaras, palyginti su euru“, - tv3.lt kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Nors Didžiosios Britanijos išstojimas iš ES nenutrauks šalies ekonominių santykių su Lietuva, lietuvių prekės svetur praras patrauklumą, nes bus brangesnės dėl muitų.
„Žvelgiant į ateitį, tas neapibrėžtumas išliks, nes dar vis nėra aišku, kokie bus prekybos sutarties rėmai tarp ES ir Didžiosios Britanijos. Taip pat pačios Didžiosios Britanijos ekonominė būklė dėl šių priežasčių silpnėja ir atitinkamai tas pats valiutos kurso nestabilumas, perkamoji galia, apetitas importui iš Lietuvos ilgainiui turėtų nedidėti, gal net ir mažėti“, - prognozavo ekonomistė.
Pokyčių neįžvelgia
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas profesorius Šarūnas Liekis pripažįsta, kad Didžioji Britanija buvo viena svarbiausių ES narių ir reikšminga Lietuvos partnerių. Vis dėlto jis neįžvelgia, kaip trumpuoju laikotarpiu Lietuva nukentės nuo „Brexit“.
„Didžioji Britanija Lietuvai ir dėl savo dydžio, ir dėl savo vietos, ir dėl emigracijos srautų iš Lietuvos, dėl lietuvių diasporos ten gyvenančios dabar, yra viena svarbiausių valstybių ES. Bet praradimų trumpuoju laikotarpiu ir vidutiniu laikotarpiu ne tiek ir bus, nes Didžioji Britanija realiai susimokės už savo išėjimą, tai yra vertinama apie 30-40 mlrd. eurų. Tai tų praradimų, kur Didžioji Britanija suneša į ES biudžetą 6-7 mlrd. eurų kasmet, nelabai ir bus“, - tv3.lt kalbėjo Š. Liekis.
Anot Š. Liekio, ekonomine prasme net ir pati Bendrija nelabai ką praras, didesnį smūgį pajus Didžioji Britanija.
„Didžioji Britanija praras daugiau, akivaizdžiai, kadangi bus traukimasis tam tikrų sektorių ekonomikos, įvairiausios institucijos, tarptautinės verslo atstovybės, kurios nuspręs, kad reikia likti pačioje ES, tai pas juos pakankamai daug ekonominių praradimų bus“, - prognozavo profesorius.
Šansas Lietuvai išlošti
Nepaisant galimų netekčių Lietuvai ir kitoms ES valstybėms, I. Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad lietuviai iš „Brexit“ turi galimybę ir pasipelnyti.
„Nemaža dalis finansinių įstaigų traukiasi iš Londono Sičio, ieško alternatyvų ES didžiosiose sostinėse. Tai vienas iš tų kanalų būtų išnaudoti ir pasiūlyti Lietuvą kaip tokią vietą, nes kol kas patrauklios gyvenimo sąlygos, spartaus interneto galimybės ir panašiai. Paruošus kažkokius konkrečius pasiūlymus reiktų pabandyti pakonkuruoti dėl tokių tiesioginių investuotojų ir bandyti juos pritraukti pas mus“, - siūlė ekonomistė.
Vis dėlto I. Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad kitos šalys tai suskubo daryti greičiau už Lietuvą, o mes, jos teigimu, kaip visada susizgribome per vėlai.
Tuo tarpu Š. Liekis mano, kad nemažas laimėjimas Lietuvai bus, jei Didžioji Britanija ten gyvenantiems lietuviams išlaikys socialines garantijas ir ekonomines lengvatas.
„Antras laimėjimas, jeigu bus išlaikytas de facto toks pat statusas, koks ES ir Norvegijos santykiuose, tai didelių praradimų nebus. Tik ES viduje įtaka kitų didžiųjų valstybių išaugs. Didžioji Britanija visada turėjo savotišką požiūrį į daugybę klausimų. Akivaizdu, kad tas tandemas tarp Vokietijos ir Prancūzijos gaus didesnę reikšmę, mažosios valstybės bus mažiau reikšmingos, tai susiklausymas, bendra europinė linija bus geriau išreikšta. Ji bus labiau konsoliduota ypač užsienio politikoje“, - prognozavo Š. Liekis.
Britai ėmė gailėtis savo sprendimo
Bene labiausiai Didžiosios Britanijos sprendimu palikti Bendriją susirūpino ten gyvenantys lietuviai. Vienas jų – Didžiojoje Britanijoje mokslus baigęs ir savo ateitį su šia šalimi siejantis Tomas Uselis.
Vaikinas pasakoja, kad paaiškėjus referendumo rezultatams jis ir jo kambariokai jauni britai buvo priblokšti. Iki tol apie karjerą Didžiojoje Britanijoje ir plačias galimybes ES svajoję jaunuoliai pajuto nežinomybę dėl savo ateities ir šalies ekonomikos.
Nors vyresni žmonės, T. Uselio teigimu, palaikė išstojimą iš ES, vėliau dalis jų savo sprendimo gailėjosi, ypač pajutę svaro kurso svyravimą. Paklaustas, kaip, jo manymu, „Brexit“ atsilieps Lietuvai, T. Uselis sakė, kad greičiausiai sumažės lietuvių Didžiojoje Britanijoje, o neramiausia, kad po tokio šalies žingsnio tokiu pat keliu gali žengti kitos ES šalys narės.
„Galbūt nuo griežtesnės imigravimo politikos sumažės studijuojančių ar darbo ieškoti važiuojančių skaičius. Manau, kad didžiausią smūgį pajausim, jeigu susvyruos pati ES. Čia toks kaip ir beprecedentis įvykis. Panašūs judėjimai kuriasi ir kitose valstybės. Realiau tai atrodo, kad ES šalys pasidarys patrauklesnės užsienio verslui dėl laisvos ekonomikos, tai gali viskas į naudą išeiti“, - tv3.lt kalbėjo T. Uselis.
Tuo tarpu I. Genytė-Pikčienė iš tiesų pastebi, kad per 10 metų apie 200 tūkst. lietuvių emigracijos kryptimi pasirinko būtent Didžiąją Britaniją, o po „Brexit suskubusių įsitvirtinti Didžiojoje Britanijoje matome dar daugiau.
„Lyginant Lietuvos emigracijos į Didžiąją Britaniją duomenis, matome, kad lietuvių „Brexit“ tikrai neatpurtė, kaip tik stengiamasi suskubti įsitvirtinti, nes tiek 2016 m., tiek preliminariais 2017 m. duomenimis, migracijos tempai į Didžioji Britanija ne tik nesumažėjo, bet net ir išaugo“, - teigė I. Genytė-Pikčienė.
