Lietuvoje apsilankęs Europos Komisijos narys, atsakingu už ES biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, Guntheris Oettingeris negailėjo pagyrų Lietuvai, tačiau dėl tolimesnių lėšų skyrimo didžiuliais pažadais nesižarstė. Pasak jo, kol kas dar negalima spręsti, koks bus ES biudžetas po 2019 metų, mat nėra galutinai suderėta su Didžiąja Britanija, kaip įvyks „Brexit“.
„Mums reikia „Brexit“ rezultatų, kad galėtume paruošti biudžetą. Dėl to biudžetas bus ir teikiamas kitų metų gegužę“, – į klausimą, ar ne per vėlai numatoma pristatyti naująją daugiametę finansinę perspektyvą, atsakė jis.
ES lėšų mažėjimui ruošiamasi, tačiau, kad jos mažės – negarantuojama
Lietuvos Respublikos finansų ministras Vilius Šapoka naujienų portalui tv3.lt nurodė, kad šiuo metu per anksti kalbėti apie konkrečius skaičius. Pasak jo, viskas priklausys nuo to, kaip ateityje seksis derėtis tarp skirtingų ES šalių. „Sakyti, kad tos lėšos reikšmingai susitrauks, pagrindo tokio nėra, bet visos alternatyvos yra svarstomos“, – teigia jis.
Tuo tarpu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas konferencijoje kalbėjo, kad jau nuo 2009 metų keliamas klausimas apie kai kuriuos ekonominius sektorius ir jų priklausomybę nuo ES lėšų. Kaip pavyzdys nurodomi statybų ir informacinių technologijų sektoriai. Pasak jo, atliktų studijų rezultati verčia sunerimti.
„Yra pradėta rengti išėjimo iš šios galimos priklausomumo stadijos sprendiniai. Pats tas tai daryti įvertinant ne tik „Brexit“, bet ir kai kurių pietinių šalių padėtį. Iki šiol vyravęs požiūris, kad būtina įsisavinti kuo daugiau ES paramos lėšų, nepaisant abejonių dėl ilgalaikės tokio požiūrio naudos ir sukurtos infrastruktūros išlaikymo kaštų, manau, turi keistis“, – kalbėjo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Priešingai nei finansų ministras V. Šapoka, S. Jakeliūnas BNS įvardijo skaičius, kaip gali keistis ES parama Lietuvai po 2020 metų.
„Bendrai paėmus ta parama, jeigu gali sumažėti, tai tikėtina tas mažėjimas gali prilygti Jungtinės Karalystės įtakai, kas yra 10–15 proc. To galima tikėtis. Gali sumažėti daugiau arba išvis nesumažėti, bet ruoštis turime įvairiems scenarijams“, – teigė Seimo narys.
V. Šapoka nenurodo, kurioms sritims pirmiausia sumažėtų finansavimas, jeigu ES paramos kranelis užsisuktų. Tačiau jo teigimu, svarstomi yra įvairūs scenarijai, kaip būtų elgiamasi negaunant pakankamo finansavimo.
„Lietuva yra viena pavyzdinių šalių, kuri ėmėsi finansinių inžinerinių priemonių, kad panaudoti pinigai grįžtų ir vėl būtų galima naudoti. Tai šitą procesą intensyviname, kad priklausomybė vien nuo ES lėšų mažėtų ir būtų daugiau investuojama iš privačių ar institucinių investuotojų, kad ši rizika sumažėtų“, – kalbėjo jis.
Be visa to, V. Šapoka tv3.lt sakė, kad papildoma paspirtis šalims būtų, jei ES parama būtų dar labiau susieta su šalių įgyvendintomis struktūrinėmis reformomis.
„Šiuo metu dalis elementų ES mastu jau yra įdiegta. Tačiau palaikysime iniciatyvas ir toliau plėsti susiejimą, nes struktūrinių reformų reikia ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje ES šalių – atsirastų spaudimas daryti struktūrines reformas ir išloštų visa ES“, – tikina jis.
Prioritetai – Ignalinos atominė elektrinė, socialinė atskirtis
Susitikimuose su Guntheriu Oettingeriu valstybės galvos nurodė, kur labiausiai tikimasi tolimesnės ES paramos. Vienas pagrindinių prašymų – finansinė parama Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimui. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kalbėjo, kad būtinas ES finansavimas siekia apie 1,2 mlrd. eurų, o didinti finansavimą iš valstybės biudžeto galimybės – ribotos.
Taip pat nurodyta, kad tikimasi toliau sulaukti finansavimo ilgalaikiams ES prioritetams – sanglaudai ir žemės ūkiui.
„Reikėtų atkreipti dėmesį, kokia yra Lietuvos pozicija į tai, kad ES biudžetas turi ir naujus iššūkius – saugumo bei migracijos klausimas. Bet reikia skirti deramą dėmesį sanglaudos politikai ir bendrai žemės ūkio politikai. Dėl to manytume, kad bendros politinės ambicijos ES mastu neturėtų mažėti, o nustačius ir iškėlus tinkamus ES biudžeto tikslus, tada mąstyti apie naujus finansavimo šaltinius“, – tv3.lt kalbėjo V. Šapoka.
Konferencijos metu finansų ministras sakė, kad kartais kyla klausimų dėl ES struktūrinių fondų panaudojimo sanglaudos politikai skirtai mažinti skirtumus ir atsilikimą tarp įvairių regionų, tačiau dėl šios paramos Lietuvoje vien per dešimtmetį pagal bendrą vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui pakilta nuo 50 proc. iki 75 proc. ES vidurkio.
„Be sanglaudos nebūtume taip stipriai priartėję. Tai pavyzdys, kaip tiesiogiai piliečiai jaučia ES biudžeto naudą“, – tikino V. Šapoka.
Susitikimo su G. Oettingeriu metu Seime taip pat akcentuotos emigracijos, švietimo bei socialinės atskirties problemos. Pabrėžta, kad reikia siekti lėšų panaudojimo efektyvumo bei kuriamos didesnės pridėtinės vertės visoje ES investuojant į mokslinę veiklą, tyrimus.
