Bet ar tikrai visi teisę tikrinti žmones gavę asmenys laikosi taisyklių, o gal susigundo galimybėmis? Portalas tv3.lt domėjosi, kokia yra ta tvarka, kaip jos laikomasi ir kaip užtikrinamos translyčių asmenų teisės.
Tikrinimas – reglamentuotas
Didesnė ar mažesnė dalis žmonių yra girdėję, jog tokią patikrą, kuomet pareigūnas asmenį, gali atlikti tik tos pačios lyties asmuo, koks yra apžiūrimasis. Tai yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 268 straipsnyje.
Šia tvarka turi vadovautis tiek policijos pareigūnai, tiek įvairių renginių organizatorių pasamdytų saugos tarnybų darbuotojai.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio teigimu, kai policijos pareigūnams reikia patikrinti moterį, o tuo metu dirba tik du pareigūnai, yra iškviečiama pareigūnė. Taip yra ir renginiuose – turi būti budinti darbuotoja, kurią esant reikalui būtų galima iškviesti. Be to, ne visais atvejais būna numatytas asmenų tikrinimas, o tik jų daiktų, todėl prie įėjimo gali ir nedirbti moteris.
„Už saugumą festivaliuose, renginiuose atsako patys organizatoriai, jie pasisamdo privačią saugos tarnybą, o su policija prieš tai būna suderinę saugos planą.
Įėjimus saugantiems apsaugos darbuotojams galioja tos pačios taisyklės. Ir pavyzdžiui, vykstant sporto varžyboms, būna dvi eilės – moterims ir vyrams, kur atitinkamai jie yra ir apžiūrimi tos pačios lyties darbuotojų.
Jeigu tarnyba turi mažai darbuotojų moterų, tai galbūt turi budinčią moterį, kurią esant reikalui, galėtų iškviesti į vietą.
Žinoma, jeigu buvo nesilaikoma taisyklių, žmonės tikrai turėtų kreiptis į organizatorius arba į apsaugos tarnybą“, – pasakojo policijos atstovas.
Tačiau kas turėtų atlikti translyčių ir transeksualių asmenų patikrinimą, kai tai nėra aiškiai reglamentuota.
„Asmenys yra tikrinami pagal pase nurodytą lytį, tai galiotų ir translyčiams asmenims. Nors kiek žinau, su tuo dar nebuvo susidurta“, – tvirtino R. Matonis.
Tarnybose dirba ne visagaliai
Laikas nuo laiko, pasigrista žmonių skundų apie netinkamus patikrinimus, pavyzdžiui darbuotojai tikrino moteris. Tai patvirtino ir portalo tv3.lt skaitytoja.
Kyla klausimas, žmonės nežino įstatymiškai numatytos tvarkos, nežino kur kreiptis ar tiesiog tai praleidžia pro pirštus, tyliai padejuodami?
Vienos žinomiausių saugos bendrovių Lietuvoje „Komanda“ apsaugos tarnybos direktorius Arūnas Jurevičius-Jurkevičius teigė, kad jie skundų dėl to dar niekada nebuvo sulaukę.
„Tokie dalykai yra kategoriškai draudžiami. Kiekvienas darbuotojas yra instruktuojamas, žino nustatytą tvarką, todėl supranta, kad kitaip negali būti.
Aišku, išskyrus tuos atvejus, kai prašoma parodyti tik daiktus. O asmens patikrą atlieka tik tos pačios lyties atstovai. Mūsų tarnyboje dirba nemažai moterų.
Be abejo, jeigu žmonės turi pretenzijų, pateko į panašias situacijas, turėtų pranešti. Juolab, be žmogaus sutikimo netgi negalima tikrinti.
Su translyčių asmenų tikrinimo klausimu kol kas neteko susidurti. Ir, be abejo, būtų vadovaujamasi tik nustatyta tvarka – tikrinimas atliekamas atsižvelgus į lytį nurodytą asmens tapatybės dokumente“, – teigė apsaugos tarnybos direktorius.
Spraga kompensuojama žmonių sąskaita
Jeigu patyrę priekabiavimą ar netinkamą patikrinimą vyrai ir moterys ne tik gali, bet ir turi kur kreiptis, translyčiai asmenys kol kas palikti atskirty tiek dėl dokumentų, tiek dėl pagalbos. Netgi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pripažįsta, kad nėra pajėgi padėti.
Kaip turėtų būti tikrinamas translytis asmuo, vyriausiosios specialistės viešiesiems ryšiams Mintautės Jurkutės teigimu, sunku vienareikšmiškai pasakyti.
„Reikėtų žiūrėti į dokumentą, bet tai yra pagrindinė problema, kad žmonės negauna tų dokumentų, atitinkančių jų išvaizdą. Lietuvoje yra sunku su šiais dokumentais.
Nors mūsų tarnyba mažai susiduria su tokiomis bylomis ir atvejais šiuo pagrindu, turėjome vieną atvejį pernai. Translytė, ne lietuvė moteris atvyko į Lietuvą darytis operacijos, tačiau ji jai nebuvo atlikta. Nes ji vis dar turėjo vyriškus dokumentus.
Lygių galimybių įstatymas lytinės tapatybės neturi, čia yra problema. Žmonės iš tikrųjų gali kreiptis, bet nėra įstatyminio reguliavimo jų teisių užtikrinimui.
Todėl mes negalime labai padėti“, – atskleidė tarnybos atstovė.
