Nepageidaujamas elgesys
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Laima Vengalė-Dits tv3.lt sakė, kad pirmasis seksualinio priekabiavimo požymis yra tas, kad veiksmas yra nepageidaujamas ir užgaulus.
„Tai gali būti atlikta ir žodžiu, ir raštu, ir išreikšta fiziniu veiksmu, tačiau tai turi būti seksualinio pobūdžio elgesys. Tai gali būti ir apkabinimas per pečius, ir paglostymas – darbo metu vyrai leidžia sau pliaukštelėti moteriai per užpakalį, pasakyti „kaip seksualiai atrodai“, „kokia tavo daili iškirptė“ ar „kokios gražios tavo kojos“. Vienos moters tai gali neužgauti, tačiau kitą tai įžeis. Dėl to kiekviena moteris prisilietimus suvokia skirtingai – jeigu jai patinka, kai kas paplekšnoja per užpakalį, ji to nelaiko seksualiniu priekabiavimu, tačiau, jeigu auka tai suvokia kaip užgaulų, nepageidaujamą veiksmą, tai ir yra seksualinis priekabiavimas“, – kalba teisininkė.
Tad L. Vengalė-Dits nurodo, kad tarnyba tiria tokius atvejus, kai moteris pati pasijunta įžeista ar užgauta.
„Tai gali būti ir žinutės, vulgarūs anekdotai apie tam tikras kūno vietas, elektroniniai laiškai, atakavimas pornografiniais paveikslėliais. Netgi vulgarūs ir įžeidžiantys anekdotai, susiję su moters seksualiniu gyvenimu, gali moterį užgauti. Ne kiekviena moteris toleruoja seksistinius, seksualinio pobūdžio juokelius. Aišku, kiekvieną juokelį reikia vertinti atskirai, tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kaip pati moteris juos vertina, ar ją iš tiesų tai įžeidžia“, – sako pašnekovė.
Moterys nesikreipia
2014 metų Europos Sąjungos (ES) Pagrindinių teisių agentūros atlikto tyrimo duomenys rodo, kad Bendrijoje seksualinį priekabiavimą bent kartą yra patyrusios 45–55 proc. moterų, tačiau vos pora lietuvių per metus kreipiasi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl seksualinio priekabiavimo.
„Vidutiniškai turime vieną-du atvejus per metus, maksimalus –penki atvejai per metus. Kreipiasi tikrai labai nedaug . Apklausos rodo, kad moterys, patirdamos seksualinį priekabiavimą darbe, nesikreipia dėl to, kad bijo, yra susikausčiusios, nenori pripažinti ir pranešti aplinkiniams bei kolegoms apie tai, kas įvyko, nes tai yra labai skaudu ir tai paliečia privatų gyvenimą. Tai labai siejasi su žmogaus orumu ir tai ypač intymu, o apie privatų gyvenimą apskritai nesame linkę kalbėti ir pranešti“, – kalba L. Vengalė-Dits.
Dar viena priežastis, pastebi teisininkė, kodėl lietuvės nesikreipia dėl seksualinio priekabiavimo, yra ta, kad tai labai sunku įrodyti. Kai nėra įrodymų, nesinori ir kreiptis į atitinkamas institucijas ir pradėti procesą.
„Kad įrodytume seksualinį priekabiavimą, reikia įrodyti, kad priekabiautojo tikslas buvo pažeisti moters orumą arba turime įrodyti, kad moteriai buvo sukurta priešiška, žeminanti, įžeidžianti aplinka. Tai įrodyti yra labai sunku. Liūdnas tas faktas, kad per penkiolika mano darbo tarnyboje metų, iš mūsų tirtų skundų, nebuvo nubaustas nė vienas priekabiautojas“, – sako teisininkė.
L. Vengalė-Dits pažymi, kad, jeigu moteris patiria itin vulgarų seksualinį priekabiavimą, priekabiautojo veiksmai yra itin žeminantys, tada tokie nusikaltimai įgauna baudžiamąjį pobūdį ir galima kreiptis į teisėsaugos institucijas – tačiau tokių bylų, teisininkės žiniomis, taip pat pasitaiko retai.
Kalbėtis su priekabiautoju
Teisininkė sako, kad moterys, patirdamos seksualinį priekabiavimą, dažnai nepasikalba su pačiu priekabiautoju ir nepasako jam, kad toks elgesys joms nepriimtinas.
„Apie nepageidaujamą elgesį moterys turėtų pranešti, o ji kenčia, nesupranta, kas vyksta, rašo skundus mums, bet pačiam priekabiautojams nepasako: „nustokite, man tai nepriimtina“. Dažnai vyrai sau leidžia tokius dalykus ir neturėdami blogų ketinimų, tai laiko elgesio norma ir jie nepagalvoja, kad moterį tai gali įžeisti. Tad pirmiausia reikia pranešti pačiam vyrui: „prašome nustoti, baikite, toks elgesys man nepriimtinas“. Jeigu nepageidaujamas elgesys nesiliauja, tada jau reikėtų kreiptis į atitinkamas institucijas, tačiau dažniausiai po pokalbio toks elgesys baigiasi.“
Moterys pačios leidžiasi
Psichologė ir santykių ekspertė Ramunė Murauskienė apmaudžiai pripažįsta, kad labai daug moterų dėl pažemėjusių vertybių pačios leidžiasi į ypatingai dviprasmiškus santykius darbe ir tuo mėgaujasi.
„Moterys tiek sau leidžia, jos taip provokuoja, o energijos turi keliagubai daugiau negu vyras, tad jį „suvystyti“ labai lengva. Jie tikrai truputį apsvaigsta, apspangsta, nežino, kas darosi. Nesakau, kad tik moteris kalta, kai vyras kažkaip netinkamai pasielgia, bet moters indėlis, provokacija yra didžiulis. Tos moterys, kurios darbe gauna labai daug dėmesio, turi pasižiūrėti į veidrodį, kaip jos atrodo: ar iškirptė ne per gili, ar sijonas ne per trumpas. Lytis veikia žmones, ypač nebrandžius ir mažiau sąmoningus: jie mato apnuogintas kojas, ir jiems gali sukilti aistra“, – kalba psichologė.
R. Murauskienė nurodo, kad moterys labai neteisingai daro, kai, išgirdusios nepatinkančią repliką, išsišiepusios sako „baik tu“. Psichologės teigimu, tai yra flirtas, o moteris turėtų nubrėžti labai aiškią ribą, kas joms nepatinka, o ne bandyti su šypsena veide išlikti visiems patogioms.
„Save gerbianti moteris neatsišaukia į vulgarius ar seksualinius juokelius. Moteris turi saugoti savo asmeninę erdvę ir jai visai nereikia sulaukti iš kitų vyrų dėmesio ir į jį dar sureaguoti. Be to, ne vienas specialistas sako, kad, jei patiri mobingą (sistemingą žeminantį elgesį – red.) darbe, pats žmogus prisiima tokią rolę, kad į ją patektų, nes kiti nepatenka“, – nurodo psichologė.
R. Murauskienė norėjo pasidalinti vienu prisiminimu, kuris, pasak jos, puikiai iliustruoja dabartinę situaciją:
„Degalinėje pastebėjau tokią sceną: virš keturiasdešimties metų moteris, blondiniškai nusidažiusi plaukus, apsitempusi džinsiukus kažką pasilenkusi tvarkė. Įėjusio kliento jį ir klausia: „ko tu vienas, kur žmona?“. Jis sako: „ai, namuose uždariau“. Ta pardavėja atsako: „taip jai ir reikia, teisingai“. Tada ji prieina prie vyro, kuri darosi kavą, ir tada vyras jai sako: „tu kelnes išsitepei užpakalyje“. Ji atsisuka, atkiša jam užpakalį ir sako: „pavalyk“. Vyras suglumo, atžagara ranka pavalė, bet jam tikrai nebuvo malonu.
Tai aš pagalvojau, kad arba tarp jų jau kažkas buvo, arba dar kažkas bus, nes normaliu atveju, brandūs, sąmoningi žmonės saugo savo asmeninę erdvę. Moters savo asmeninę erdvę turi ypač saugoti – tiek emocinę, tiek fizinę“, – nurodė psichologė.
