Miesto taryboje jau priimta vizija, kaip Vilnius atrodys iki 2030 m. M. Pakalnis portalui tv3.lt sakė, kad dabar rengiami konkretūs sprendiniai kokio aukščio ir pločio galės būti pastatai, kokia galės būti jų paskirtis.
Architekto tvirtinimu, dabar rengiamas naujasis bendrasis planas bus daug tikslesnis nei buvo senasis. Gyventojai geriau žinos, kas aplink juos vyks, o statytojai, įsigydami turtą, galės adekvačiau vertinti būsimų investicijų galimybes.
„Žmogus, prieš pirkdamas butą, galės pažiūrėti kokie reglamentai greta esančio sklypo“, – kalbėjo M. Pakalnis.
Reguliuos, kur bus parduotuvės
Naujojoje miesto vizijoje siekiama išskirti, kad didieji prekybos centrai turėtų atsirasti prie pagrindinių miesto arterijų, kur geriausias susisiekimas, nes jie sutraukia didelius transporto srautus.
Taip pat bus reglamentuotas prekybos plotas praktiškai kiekviename kvartale. Priemiesčio rajonuose, sovietiniuose rajonuose, augančiuose daugiabučių kvartaluose galės atsirasti nebent nedidelė parduotuvė – nuo 500 iki 2 tūkst. kvadratinių metrų. Tokiose teritorijose atsirasti galės tik lokalių poreikių aptarnavimui skirtos parduotuvės.
Atsiras ir tikslesnis reglamentavimas daugiabučių statytojams. M. Pakalnio tvirtinimu, to imtis privertė pačių statybų įmonių veiksmai, kai buvo sukčiaujama įvardijant kokia bus pastato paskirtis.
„Tarsi statau viešbutį ar biurą, o po to įrengiu butus“, – apie anksčiau pasitaikiusius atvejus pasakojo architektas.
Kad dingtų nesąžiningumas, naujajame plane bus sumažinti turto užstatymo intensyvumo reglamentavimo rodikliai iki tokių, kokie būdingi gyvenamai aplinkai.
„Tiek žmonės, kurie įsigys būstą, jausis saugiau, tiek vystytojai tarpusavyje nekonkuruos savo gudrumu, o gebėjimu pasiūlyti kokybiškesnį produktą“, – apie ateityje laukiančius reikalavimus pasakojo M. Pakalnis.
Vyriausiojo miesto architekto teigimu, ruošiamame bendrajame plane miesto valdžia sieks aiškiai pasakyti, kurias miesto dalis planuoja vystyti savivaldybė.
„Ten, kur turime kompaktišką miestą, kur daugiausiai gyvena žmonių, mes ten ir investuosime“, – pasakojo M. Pakalnis.
Didžiausias dėmesys bus skiriamas miesto centrui, sovietiniams daugiabučių rajonams. Taip pat išskirtos ir kelios priemiestinės zonos: teritorija, aplink Ukmergės plentą šiaurės kryptimi ir link Nemėžio, aplink Minsko plentą.
„Tai tos pagrindinės teritorijos, kur savivaldybė nori, kad atsirastų daugiau būstų“, – tv3.lt teigė M. Pakalnis.
Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių aiškinamajame rašte rašoma, kad plano raidos kryptys ir teritorijos plėtros koncepcija parengta laikotarpiui iki 2050 m., o konkretizuoti sprendiniai – iki 2030 m. Naujasis Vilniaus miesto bendrasis planas ir galios iki 2030 m.
Plėsis ne į pakraščius, tvarkysis centre
Vyriausiojo miesto architekto manymu, miestas turėtų vystytis ne plėsdamasis, o išnaudojant mieste jau esančias erdves..
„Mieste yra daug erdvių, kurios galėtų grįžti į miesto gyvenimą“, – tv3.lt studijoje pasakojo M. Pakalnis.
Savivaldybė yra paskaičiavusi, kad miesto centre ir aplink jį yra apie 500 hektarų sandėlių ir įmonių. Šias erdves būtų galima paskirti naujų mokyklų statyboms, žalių erdvių įrengimui. Taip, pasak M. Pakalnio, miestas galėtų vystyti savo infrastruktūrą bent dešimtmetį, nesiplėsdamas į pakraščius. Tačiau, sandėliai dažniausiai priklauso labai daug savininkų ir su visais susitarti yra sunku.
Architektas mano, kad Šiaurės miestelio pertvarkymas ir projektas prie „Siemens“ arenos, kai atsirado būstai, biurai, pramogų objektai, yra sėkmingi pavyzdžiai, kai privatus verslas, kartu su savivaldybe, atgaivino erdves pačiame mieste.
M. Pakalnis nemano, kad vystant miestą kompaktiškai ir neplečiant jo į pakraščius, gali padidėti transporto spūstys.
„Kuo tau arčiau prekybos centras, darbas, vaikų darželis, tada daugiau žmonės juda pėsčiomis. Kai prasideda didesni maršrutai, atsiranda noras naudotis automobilius“, – tv3.lt tvirtino architektas.
Vilnius pasižymi ne tik raudonais stogais pasipuošusiais senamiesčio namais, bet ir senos statybos sovietiniais daugiabučiais, vadinamosiomis chruščiovkėmis.
Nors kitose pasaulio valstybėse egzistuoja praktika griauti senus, o jų vietoje statytis naujus namus, M. Pakalnio svarstymu, Vilniuje tai nėra atsakymas.
„Nemanau, kad turėtume griauti Lazdynus, Karoliniškes ar kitus rajonus. Tai būtų neracionalus lėšų švaistymas“, – samprotavo pašnekovas.
Jo teigimu, reikėtų daugumą sovietinių daugiabučių atnaujinti ir tai pasiteisintų. Tačiau ne visada – į vienų pirmųjų daugiabučių, kurie stovi Naujamiestyje, Savanorių prospekte, renovaciją investuoti neapsimoka.
Perbraižys Ukmergės gatvę
Vilniaus savivaldybės planuose yra visiška Ukmergės gatvės transformacija. Šalia intensyvumu ir transporto spūstimis garsėjančios miesto arterijos turėtų atsirasti daugiau žalumos, pagerėti susisiekimas pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku.
Šiuo metu rengiama ir Vilniaus vizija iki 2030 m. Joje daug detalesnis bendrasis planas, noras orientuotis į miesto kompaktiškumą ir nauji reikalavimai būstų bei prekybos centrų statytojams.
„Stebuklingo ten nieko nebus padaryta, tiesiog ta gatvė bus padaryta gatve“, – taip apie planą pertvarkyti Ukmergės gatvę tv3.lt kalbėjo M. Pakalnis.
Vyriausiojo miesto architekto teigimu, dabar ši gatvė labiau primena užmiesčio kelią su pakelės grioviais. Miesto tikslas yra, kad palei Ukmergės gatvę atsirastų pėsčiųjų ir dviračių takai, didėtų žaliosios zonos, kurios apsaugotų gyventojus nuo taršos ir triukšmo.
„Čia nebus taip, kad savivaldybė ims ir perstatys visą gatvę. Čia turi keistis ir verslas. Mes skatinsime kurtis tokį verslą, kuris tą gatvę naudoja ne tik kaip tranzitinę, o klientų srautams pritraukti“, – tv3.lt studijoje pasakojo M. Pakalnis.
Architektas tvirtino, miesto valdžia pradės nuo paprastų sprendimų: kur nieko nėra, sodins medžius, kur nėra automobilių stovėjimo aikštelių, įrengs parkus. Jau esančias stovėjimo aikšteles planuojama šiek tiek sumažinti ir dalį vietos skirti naujiems takams, kad žmonės nuo vieno iki kito objekto galėtų nukeliauti pėsčiomis, dviračiais ar vis populiarėjančiais paspirtukais.
M. Pakalnis tv3.lt sakė, kad nereikėtų tikėtis, kad atnaujinta gatvė sumažins varginančias automobilių spūstis.
„Automobilių kamščiai susitvarkys, kai mes visi daugiau pradėsime naudotis viešuoju transportu. Dabar pagrindinis tikslas – paskatinti vilniečius juo naudotis“, – samprotavo architektas.
Jo teigimu, pagrindinis darbas mažinant spūstis jau padarytas – įrengtas Vakarinis aplinkkelis, kuris leido tranzitinį eismą iškelti iš Ukmergės gatvės.
Vis tik, planuojama gatvėje mažinti šviesoforų skaičių, o naujai atsirasianti Šiaurinė gatvė sumažins ir posūkių į kairę kiekį. Taip eismas šioje miesto arterijoje paspartės.
M. Pakalnis negalėjo tiksliai pasakyti, kiek šis gatvės pakeitimas gali kainuoti.
„Dabar tai tik pirminė idėja, toliau darysime projektinius siūlymus ir kainos bus tikslesnės. Mes manome, kad iki 2025 metų tas gatvės įvaizdis galėtų pasikeisti“, – tv3.lt studijoje įžvalgomis dalijosi architektas.
Skruzdėlyno problemos
Prie Ukmergės g. esantis Pašilaičių mikrorajonas, o tiksliau jame esantis Perkūnkiemio kvartalas, kartais tarp miestiečių pavadinamas „skruzdėlynu“ ar „miesto džiunglėmis“, dėl tankaus užstatymo, daugybės ten gyvenančių žmonių ir neišvystytos infrastruktūros.
M. Pakalnis pats ne kartą yra išsakęs kritiką Perkūnkiemiui. Jo manymu, 2004 m. buvo parengtas neadekvatus teritorijos detalusis planas, kuriame buvo numatytos didelės statybų galimybės. Bent du su puse karto didesnės nei dabar numato savivaldybė, rengdama detaliuosius planus.
„Tai mes dabar turime pasekmes: dideli namai, siauros gatvės, nėra infrastruktūros“, – tv3.lt kalbėjo miesto vyriausiasis architektas.
Savivaldybė, nesitikėdama, kad privatus verslas užsiims tinkamos infrastruktūros kūrimu, pradėjo išpirkti žemės sklypus, kad būtų galima pastatyti vaikų darželį, pradinę mokyklą, įrengti žaliąsias zonas. Pagerinti švietimo situaciją toje miesto dalyje turėtų ir dabar vykdomas Gabijos mokyklos plėtros projektas, kuriame mokymo įstaigą išaugs dvigubai.
„Tų klaidų, kurios padarytos Perkūnkiemyje, mes stengiamės nebekartoti“, – svarstė M. Pakalnis.
