Trūksta Lietuvos sportininkams patriotizmo ar ne? Tokį studentų, garsių sportininkų ir trenerių pokalbį Lietuvos kūno kultūros akademijoje (LKKA) išprovokavo penkiakovininkė Donata Rimšaitė, panorusi rungtyniauti už Rusijos rinktinę. Beje, pokalbininkai D.Rimšaitės temos vengė, mieliau kalbėjo apie save.
2007 metų Europos čempionato bronzininkės, Lietuvos krepšinio rinktinės, vyriausiasis treneris Ramūnas Butautas:
- Krepšininkams patriotizmo niekada netrūko. Jie visi čia, Lietuvoje, išaugo. Vienas dalykas žaisti nacionalinėje rinktinėje, o visai kitkas - uždirbti klubuose. Juk iki 33 metų turi užsidirbti viskam - vaikams, šeimai, ateičiai. Reikia skirti - vyrai nacionalinėje rinktinėje žaidžia nepaisydami suplėšytų raiščių, raumenų, o klube turi užsidirbti šeimai. Mano šeima visada turėjo gilias patriotizmo tradicijas. Mano mama yra labai didelė patriotė, ir tėvas, jau miręs. Man taip pat siūlė pasikeisti pilietybę už gerus pinigus. Aš to nepateisinu.
Atėnų olimpiados septynkovės rungties vicečempionė Austra Skujytė:
- To jausmo, kai stoviu ant aukščiausios pakylos ir skamba Lietuvos himnas, man neteko patirti. Bet lengvosios atletikos manieže, kai vyksta varžybos, iškart ieškau, kur mūsų Trispalvė kabo. Ir dėl savęs kovoji, ir dėl Lietuvos. Buvau Jungtinėse Valstijose, ten sąlygos geresnės. Bet minties atstovauti Amerikai niekada neturėjau. Jei buvęs etiopas bėgikas atstovauja Didžiajai Britanijai, visi žino, kad bėga ne britas, kad tu nupirktas. Finansinė pusė man niekada nėra svarbiausia.
Pekino olimpiados vicečempionė buriuotoja Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt:
- Man net tokio klausimo nekilo - už kitą valstybę rungtyniauti. Iš Brazilijos olimpinio komiteto buvau sulaukusi tokio pasiūlymo. Pasirašiau atstovavimo Lietuvai sutartį. Iš kur patriotizmas? Nuo mažens stebėjau kitus sportininkus. Mačiau, kaip jie Trispalvę kelia.
Tačiau ar ilgai remsimės tik mūsų sportininkų patriotizmu, kai pasaulyje sportininkai vis dažniau perkami? Atstovauja ne savo šalims?
LKKA profesorius, A.Skujytės treneris Aleksas Stanislovaitis:
- Šiemetinis Europos lengvosios atletikos čempionatas “juoduoja". Juodaodžiai atstovauja danams, švedams, vokiečiams. Azerbaidžano rinktinėje juodaodžiai bėga ne savo pavardėmis. Estai jau turi juodaodžių lengvojoje atletikoje. Eritrėja Amerikai padovanojo tris olimpinius čempionus. Jie buvo nupirkti. Kad sportininkų nebūtų galima lengvai perpirkti, ten federacija nustatė, kad jei jie nori atstovauti kitai šaliai, turi laukti šešerius metus. Pietų Afrikos diskininkas Francas Kriugeris vedė suomę ir dabar atstovauja Suomijai.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas Algirdas Raslanas:
- Mūsų Pilietybės įstatymas griežtas. Neteikia vilčių, kad galėsime ką nors nusipirkti. O olimpinė dvasia pasaulyje gerokai prislopusi, nes visi skaičiuoja pajamas. Sportas tampa komercinis.
Susirinkusieji kalbėjo, kad sportininko patriotizmas turi būti formuojamas krikščioniškųjų vertybių pagrindu. Mat dabar rinkos ekonomika pagimdė vartotojišką požiūrį. Staiga salėje nuskambėjo keletas replikų, esą užaugo jaunimo karta, kurią būtų galima pavadinti pinigų karta.
Pasipiktinęs LKKA antrakursis Martynas Vilimas išrėžė:
- Tikiu kiekvieno lietuvio patriotiškumu, bet sistema iš viršaus pati žlugdo pasitikėjimą. Kiek skandalų, visokių nesąmonių. Mane, kaip jauną lietuvį, tai varo lauk iš Tėvynės. Balsuotojas yra patriotas, bet žmonės, kurie eina į valdžią, nėra patriotai.
Kiek sporto bazių pastatyta, o kiek prekybos centrų?
LKKA rektorius Albertas Skurvydas:
- Tiek sportininkai, tiek dauguma Lietuvos piliečių yra patriotai. Nes patriotizmas yra kultūrinės mąstysenos fenomenas, o kiti dalykai - išvestiniai. Mūsų patriotizmą neigiamai paveikė dvi jėgos. Pasaulinė ir Sovietų sąjungos palikimo. Pasaulis artimiausiu laiku turi keisti mąstyseną, jei nenori sustoti. Nuodėmė manyti, kad jeigu aš daug suvartoju, tai esu labai svarbus. Kai kurie mokslininkai prognozuoja, kad dėl tokios mąstysenos pasaulį greitu laiku ištiks chaosas ir viskas stabilizuosis tik 2020 metais. Sovietai vertino visuomenę kaip visumą, bet nevertino žmogaus. Sportininką reikia globoti, kad jį Lietuvoje išlaikytume. Jeigu negerbsime žmogaus ir spausime su botagu, nieko nebus. Nereikia maišais pinigų apipilti, bet sportininkas turi jausti, kad juo rūpinamasi.
Olava STRIKULIENĖ
